Jei atvirai, tai vos pavelku kojas, bet šiandien į Real Food Festival privalėjau nueit. Paraginau kursiokų, vieną kitą ir visi būreliu, kaip kokie tikri studentai, nuėjome. Šiandien dar gi ir pigesnis įėjimas ir tikrai labai jau nepasigailėjau.

Nors ką jau čia apsimesi, pasigailėjau aš ir dar kaip, kai reikėjo tempti viską namo persikreipus. Ir kaip gi čia nepirksi, visokių delikatesų ir naujienų ir gardumynų. Aš tikrai, patikėkite, neturiu progų ir laiko pastaruoju metu svajingai trainiotis po visokias deli ir turgus, taigi, kai pasitaiko galimybė iš arti pamatyti įvairią produkciją ir ją pirkti iš tų, kurie jį gamina, iš karto griebiu tą galimybę už kaklo ir lenkiu ją prie žemės.

Iš tiesų, panašaus pobūdžio festivalių, kurių pagrindinė tema – maistas ir mažųjų gamintojų produkcija – gourmet, artizan (tikrieji amatininkai, o ne gamyklos),  Anglijoje yra tikrai daug. Jiems rūpi jų maisto kokybė pirmiausia, o ne kiekybė, taigi, čia nesieksponuoja fabrikai ir korporacijos, o labiau bobutės su uogienėmis ar kokie nors jauni ūkininkai. Net mano anytos kaimas turi savo…

Mano mėgstamiausias ir nuolat lankomas Londone yra the Taste of London ir jie jau beveik už mėnesio. O į šitą patekau beveik atsitiktinai – paskaitos metu, kai galima kalbėtis, naršiau po www ir atradau įrašą apie tai. Na ką, sakau, einam ryt, kai baigsim sudėtingą sirupo skaidrinimo procedūrą, tai ir nuėjom. Aš per daug neišsiplėsiu, o tik trumpai papasakosiu apie tai, kas ir kaip ten vyksta.

Žinot Knygų mugę? Buvote? Tai va, beveik taip pat, tik esponuojasi ne knygos ar žurnalai, o sausainiai ir šokoladai, dešros ir kumpiai, pagardai ir uogienės, vynas ir alus, daržovės ir miltai. Aš esu tikrai tipinė, klasikinė ir geidžiamiausia lankytoja, nes visų klausau, visus kalbinu ir viską perku (net baisu pagalvoti, kokia teta iš manęs gausis po 30 metų). Nes tai kaip nepirksi? Paragavai, turi pirkti… Na, ne viską, kartais ir nueinu į š0ną, pasakius „ačiū”. Mano kursiokė viena iš  manęs net paėmus piniginę buvo. Sakė, gal tau užteks?

Tai aš, kai grižau su ta perkreipta nugara ir išnarintais pečiais, išdėsčiau pirkinius ir padariau apžvalgą. Ir va, štai prašau, greitai greitutėliai pasidalinu savo grobiu:

3 skirtingų rūšių sūriai. Jau iš šio Welso ūkio esu kažkada pirkus, tai ėmiau ir dabar. Su žolėm ir česnakais, su imbieru ir tradicinis. (3 sūriai už 10 pinigų).

Be galo gardi suomiška ruginė salyklinė duona, (3 pinigai – be proto brangi, žinau).

Plonos kiaulienos dešrelės iš retos veislės laisvai besiganančių kiaulių (svarbu labai). (pusė kilogramo – beveik 4 svarai).

Mėsainiai (galvoju, reikia pabandyt, nes labai jau išgirta ta jautiena buvo, tik žole ir šienu maitinta, brandinta ir mylėta. (6 stambūs mėsainiai už 10 svarų).

„Samosa and Co”: 5 dėžutės indiškų užkandžių – nedidelis šeimyninis verslas iš Welso,  viskas šviežia ir labai skanu (davė paragaut, aišku). (5 dėžutės vėl už 10 svarų)

4 maišeliai prieskonių (kmynai, raudonėlis, ožragė, kardamonas). (viskas, berods, 6 svarai)

Trys skirtingi pagardai – chutney (Laura, kursiokė rekomendavo ir pati prisiragavus, griebiau: aštrus bananų, čili, ir aštrus indiškas baklažanų). (3 indeliai – 7 pinigai).

Tada dėžutė brown‘ių (žinau, pati galiu pasidaryt, bet juk reikia žinot ir ragaut ir kitų). Jie – nauja, drąsi įmonė ieško distributorių, produktas tikrai labai geras. ( 3 svarai už įpakavimą)

Tada dar iš godumo vieną didelį sausainį paėmiau, kurį sėkmingai įveikė sutuoktinis.

Ir pabaigoje, labai patenkinta esu, įsigijus ypatingo vaisinio acto, nepakartojamo ryškaus, bet iš labai švelnaus skonio. Vienas juodųjų serbentų ir rozmarino, kitas aviečių ir čili. Šitie brangūs, bet ilgo grojimo ir naudojami po lašelį. (2 buteliukai 10 pinigų)

Na, o visai visai pabaigai – spalvotų blizgančių formelių keksiukams ir blizgančių, papuošimui skirtų, gėlyčių bei valgomų blizgalų kepiniam. Mes keturios prie to stendo stovėjom, alpom ir kitaip svaigom, visos nusipirkom ką nors blizgančio ant kepinio uždėt – bet tai, ar ne šarkos??

Reziume peršasi tokia: išleistas visas savaitės maisto biudžetas. Kitą savaitę valgysim tai, ką rasim šaldytuve.

Jei esate netyčia Londone, nueikite, festivalis tęsiasi iki sekmadienio,  manau, kad bus daug žmonių, bet ten laisvai galima maloniai praleisti visą dieną.

O dabar klausimas retorinis. Kada Vilniuje arba kur nors kitur, nebūtinai Vilniuje,  bus suorganizuotas kokio nors tipo Maisto festivalis? Pasakykite jūs man, ir, ar reikia? O gal ne? Juk randasi visokių mažų gamintojų ir kepėjų, ir virėjų, ir kavinių, ir to, ir ano, kodėl visi negalėtų susirinkti, kad ir nedaug jų, bet gražią kokią dieną – ar viduj ar kokiam parke  ir smagiai sau leisti laiką? Gardžiuotis, bendrauti, apie savo sūrius ir kumpius pasakoti??  čia šiaip mintis… O gal jau yra? tik nesakykite, kad Kaziuko mugė arba kokios dar ten dienos… Čia ne apie tai… (bet jei žinote apie kokį tokį renginį Lietuvoje, būtinai man praneškite)

Linkiu visiem gero ir turiningo savaitgalio ir nepasiduokite pirkimo manijai (kaip aš)! Būkite budrūs!