Tai kaip nepradėt įrašo apie spurgas kokiais nors miltuotais vaikystės atsiminimais? Mes visada pas savo Jonušavos bobutę kepdavom spurgas, atsimenu, arkliukus ir beleką ten iš tos tešlos darydavom… Bet aš šiek tiek proziškiau toliau pasisakysiu, nes poezija ir maistas – man kažkaip  skirtingų dvarų paukščiai… Žodžiu, paprastai tariant, nusipirkau varškės daug ir spurgas padaryti reikėjo būtiniausiai…. Blogiausia, tai, aišku, tas aliejus. Viena draugė man aiškino, kad jos mama spurgas kepdavo orkaitėje, ant skardos tiesiog… Tai nežinau, ar ten spurgos, ar varškėtukai buvo, bet mano įsitikinimu, varškės spurga orkaitėje neišeina. O riebaluose virta tešla nuo seno yra, buvo ir bus nuodėminga silpnybė. Visi maivosi, kaip nesveika, bet valgo, kad net ausys linksta. Net puikioji/gražioji/plonoji/nepakartojamoji Gwyneth Paltrow (ar visi jau skaito jos prabangų GOOP) kažkuriame interviu pasakė, kad jaučia begalinę silpnybę fried dough….

Pvz., gerb. italai turi kažką panašaus su rikotos sūriu (varške), aš vienoje itališkoje knygutėje aptikau, kaip ir itališką mūsiškų žagarėlių atitikmenį…

Kiek aš žinau ir suprantu apie tešlą, tai vienas didžiausių pavojų čia – miltų kiekis, nes labai sunku yra išspręsti teisingai šį klausimą, kad įmanoma būtų formuoti spurgas ir kad jos būtų skanios, o ne kietos, ir vos varškė matytųsi/jaustųsi.. Taigi mano išeitis būtų tokia: spurgų tešla tirštesnė nei blynų, bet kaip rupūžė limpa prie pirštų… Rankom minkyti beveik neįmanoma, taigi formavau ne spurgas, o spurgius – tokius pailgus, beveik cepelino formos su dviem šaukštais… Čia aš iš vienų savo kulinarinių kursų išmokau taip daryt. Ir šiaip – prezentuojant maistelį ant lėkštutės praverčia…

Technika elementari ir paprasta labai. Į kiekvieną ranką – po šaukštą. Pasemiame tešlos vienu šaukštu, kitu šaukštu ir vienu šaukštu nugriebiame, lyg norėtume pasemti šonu, ir taip vėl kitu šaukštu, kol šaukštais suformuojame lygiais kraštais spurgį, kurį metame į karštus riebalus… Ar aišku? Ar visai neaiškiai pasakiau? Reikėjo nufotografuot…

Dabar dėl spurgų. Receptų maistinėje blogosferoje yra ne vienas. Kad nebūčiau kaltinama plagijavimu, dariau pagal save. O kai padariau, tai paieškojau, ką kitos merginos ir vaikinai – maisto blogintojai/blogeriai – padarė… Ir varškės spurgų receptų yra ne vienas ir ne du, ir ne trys, o daug ir puikių… Bet mano varškės spurgių receptas yra toks.

P.S. Esu labai patenkinta išradusi varškės spurgius 🙂 Mano Tomui labai patiko pavadinimas spurga. Nes jis mūsų poną JG vadina Mr. Spurgis.