(Foto: Liudas Masys)

Žinot, tą posakį – neturėk šimto pinigų, bet turėk šimtą draugų. Aš tikrai jam pritariu šimtu ir dar daugiau procentų, nes ką gi daryčiau be savo nuostabių draugių, kurios net neprašomos gelbėja ir mane, ir blogą nuo apsamanojimo ir apkerpėjimo… Mano draugė Odeta ėmė ir netikėtai nelauktai – pagamino puikiausius cannelloni, o dar daugiau – viską užrašė ir pasidalino – receptu ir gražiausiomis fotografo Liudo Masio fotografijomis. Gražaus jums skaitymo, o man – gerų atostogų, kurios prasideda šiandien. Blogas irgi savaitėlę pailsės, tikiuosi, labai nepyksite. Beata

Aš, asmeniškai, tikrai galėčiau valgyti makaronus (kaip Beata burokėlius) kokius kaip minimum du kartus per dieną.  Ir nors tikiu teorija, kad makaronai – kietagrūdis produktas yra sveika ir ne taip kaloringa, bet esmė, kaip žinia – padažai, įdarai ir kiti pagardai… O be jų makaronas  – kaip cepelinas be spirgučių… 🙂

Deja, mūsų viešojo maitinimo įstaigose makaronai  nėra man pirmo pasirinkimo patiekalas, nes arba aš nepataikau (tiesa, yra vienas prabangus ir labai brangus itališkas restoranas Vilniuje, kur virtuvėje dirba makaronų, raviolių ir kitų šios šeimos patiekalų ekspertų ekepertai)  arba jie būna per daug pervirę, arba jiems skonio trūksta arba paprasčiausiai trūksta meilės gaminant juos…

Mano pirmasis rimtesnis susidūrimas su makaronų pasauliu – pirmas kursas, Saulėtekio bendrabučio virtuvė – makaronai su sviestu, spageti su kečupu ar net makaronai su „Uncle Ben’s” padažu… Kai dabar pagalvoji…. 🙂

Bet vėliau keitėsi gyvenimo vietos, keitėsi virtuvės, keitėsi gaminimo ir valgymo įpročiai, o makaronai liko. Kaip dabar pamenu,  vienas iš tuometinių „mandresnių“ makaronų patiekalų buvo kažkur užsienyje paragauti spaghetti bolognese… Jau koks tada stebukas atrodė, kai tas faršas gabaliukais keptuvėjė čirškėjo…

Beje, kai kurių mylimiausių draugų tarpe esu užsitarnavusi Lazanijos Meistrės vardą (sakau tai su pasididžiavimu), bet juk labai malonu yra plėsti akiratį ir paįvairinti savo specializaciją spalvingame – ir tiesiogine, ir perkeltine žodžių prasme – makaronų pasaulyje.

Todėl šį kartą pristatysiu vieną iš savo mylimiausių, top’inių makaronų pateikalų – cannelloni su varškės ir špinatų įdaru. Dievinu visus ingridientus atskirai, bet kaip jie puikiai ir nuostabiai dera kartu…  Nors menko pasiterliojimo gamybos procese yra (ypač kemšant įdarą į patį makaroną), bet patikėkite, patiekalo gardumas, vaizdas ir valgytojų palaimingi veidai atperka viską 🙂

Skanaus!

Odeta