Nežinau, ar jūs kartais rungtyniaujate su savimi ir su laikrodžiu? Aš tai beveik nuolatos. Vis ketinu įsigyti rankinį laikrodį, nes šiuo metu laiką skaičiuoju: a) sieniniu, b) telefone. Tas, kur kabo ant sienos, tai labiausiai mėgsta rungtynes. Ypač, kai reikia pagaminti vakarienę.
Vakarienei laikas yra ganėtinai svarbus dalykas, nes tik susivėlinsi ir vaikai pradeda stūgauti vilkų balsais, pradeda prašinėti ir valgyti nesąmones, tada visas triūsas ir geranoriškumas pamaitinti juos padoriai išsilaksto kaip pabaidyta ožiukų kaimenė.
Tai šis patiekalas iš lenktynių repertuaro ir priklauso tai maisto kategorijai, kuris, kaip sako mano Tomas, beautiful skoniu, bet truputį ugly vaizdeliu. Nes viskas, kas padaže, o ir patys kukuliai paprastai ne taip gerai atrodo… Bet tai apie ką mes čia? Aš apie super gerą klasikinę variaciją „Mėsos kukuliai pomidorų padaže“ tema.
Įkvėpimo kukuliams semtis nereikėjo, užtenka kasdien būti mama… Aš į kukulius pastaruoju metu visokias daržoves kemšu, tarkuoju ir dedu, o man kas? Valgytojai valgo, nesiskundžia, nerakinėja (kaip aš vaikystėje svogūnų), o daržovių skaitiklis vis tiek sukasi, taigi ir avis sveika, ir vilkas sotus (folkloras kaip iš babytės veržiasi šiandien).
O kalbant apie padažą, tai jam įkvėpimas yra iš Algio nuostabaus naminio padažo, kuris tikrai yra neįtikėtino gardumo.
Taigi, kol kukuliai kepa keptuvėje, aš į savo galingą kokteilių plakiklį pomidorus, paprikas, svogūnus ir česnaką tik šmaukšt – po kelių sekundžių viskas skystu pavidalu, bet dar su faktūra. Viską suverčiau į puodą, ten pat truputį balzaminio acto, raudonojo vyno acto ir kupiną šaukštelį medaus. Dar šviežių bazilikų ir raudonėlių puokštę ir štai, viskas. Tada visas dalis į vieną puodą, o angliavandeniams čia atstovauja labai mano ir vaikų pamėgta pasta a riso. Atrodo kaip ryžiai, o yra makaronai. Išverda greitai.
Tada tuos pasta a riso į padažą ir – nuostabuva. Net gyriausi draugams, kaip skaniai padariau valgyt…
