Man tikrai patinka Kalėdos. Jausmas juk tikrai būna kitoks nei laukiant Žolinės ar Naujųjų metų, su niekuo nesulyginimas ir ypatingas. Tegul būna jos pačios geriausios. Dabar aš kiekvieną vakarą deginu žvakes visokiausias ir džiaugiuosi gražiomis žvakidėmis. Sujungiu visas girliandas, o savaitgalį ir židinį užkuriam. Taip paskendus sofoje galiu visus vakarus leisti. O kalėdinių dainų klausausi vis dažniau, mano Izabelė turi tokį rinkinį, tas melodijas leidžia kuo garsiausiai, norėjau leisti jau spalį, bet liepiau laukti gruodžio. … Nežinau, kam jos gali nepatikti.
Man šios Kalėdos bus ne mažiau ypatingos nei prieš tai visos buvusios. Nėra tų, kurios buvo, ir nėra tų, kurios bus, yra tos, kurios yra dabar.
Štai, prašau, jums mano kalėdinis TOPAS:
VISŲ SVARBIAUSIA
Vienas ir pagrindinis reikalavimas yra ramus nusiteikimas. Dievas neslypi detalėse, nėra svarbu pasinerti į tobulą dovanų supakavimą ir pasiruošimus, Dievas slypi aplinkui ir visur. Ramybė ir geras jausmas svarbiausia. Kaip tai padaryti? – Grybauti gerus dalykus. Kaip eitumėt į mišką baravykų. Štai kokia graži kepurė, kokia maloni mergina, koks paslaugus pardavėjas, kokie gražūs apelsinai. Grybaukite gerą jausmą, rinkite jo visą pintinę. Tai aišku, kad kamščiai ir grūstys, ir nežinau, ką pirkti, ir visur manęs reikia, ir viską reikia padaryti. Spės, palauks, viskas bus gerai..
Ir štai mano kalėdinis TOP:
– Last Christmas I gave you my heart – Na kaip be šito hito??? Atsimenu, puošiam Kūčių eglę, o per MTV (mano tėtis vienas pirmųjų satelitą ant namo užsikėlė) plyšauja daina, kuri stabiliai skamba per mano Kalėdas daugiau nei dvidešimt metų. Ir George yra mano sūnaus vardas… Cha, cha, cha, kas galėjo pagalvoti.
– Ką kalba gyvuliai? Man visada patikdavo visi burtai ir užminimai. Kūčių vakaras su šeima yra šventas. Tik kartą per metus tų koldūnų su aguonomis ir aguonų pieno ragaujam.
– Tarp Kalėdų ir Naujųjų visada užsibrėžiu planus, siekius ir norus kitiems metams. Kai būdavom Kėdainiuose, mes su sese išbėgdavom į lauką juokais paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Niekada negirdėjau, kad šunys lotų iš Anglijos pusės, bet va… Būkite atviri naujovėms, niekada nežinom, ką mums kiti metai atneš.
– Mandarinai ir karštas vynas. Tai yra slaptas mūsų kursiokų kalėdinių vakarėlių kodas. Prasidėjo pirmame kurse, tęsiasi iki šiol. Kiekvienais metais galite pradėti savo tradicijas.
– Sausainiai Kalėdų seneliui. Aš atsimenu, kai buvau gavusi mikserį, kur pingvino kojos plakė grietinėlę. Su vaikais pastaruosius metus, kiek jie jau suvokia, padedam seneliui sausainių ir pieno. O aukščiausiasis tas jaudulys, kai JIS ateina… Aš išgyvenu visą savo vaikystę ir visą dovanojimo džiaugsmą.
– Viena diena prie teliko (gali būti dvi). Aš jau dabar laukiu – antrą Kalėdų dieną būsiu su pižama namuose ant sofos. Visus metus laukiu šitos prabangos. Kaip ir šampano taurės Kalėdų rytą.
P. S. Paskutinis ir ne paskutinis – aš privalau vaišinti, čia nerašyta tiesa. Jei to negausiu, tai Kalėdos truputį ne tokios. Šiais metais Kūčios bus pas sesę su geriausiom silkėm, aguonom ir grybais, o Kalėdos – pas mane su gražiausiais kalakutais, žąsim (tikiuosi) žaliausiais briuseliniais kopūstais ir degančiu kalėdiniu pudingu.
O dabar taikiai laukime kartu, šiuo įrašu atidarau Kalėdinių temų gausybių ragą…
O jūs??? Kas yra Jūsų topas??? Pasidalinkite. Trims topų autorėms (gerai ir autoriams, bet gi pati matau kad moteriškoji žmonijos pusė gerokai aktyviau reiškiasi) žadu šeimos kalendorius, kad visus savo ateinančių metų planus ir topus galėtumėt įgyvendinti, tai kokie gi yra jūsų Kalėdiniai topai ir pagrindiniai ingredientai?
Man gruodzio menesi privalu „atsidziaugti” visais privalomais dalykais- imbieriniais sausainiais, karstu vynu, dovanu pakavimu ir t.t. bet turime ivede ir savo maza seimos tradicija, tai itin grazaus, pageidautina ranku darbo, isskirtinio egles zaisliuko paieska. Prisimenu vaikysteja, kai puosdavau eglute, su didziuliu malonumu ispakuodavau dezes su itin graziais, tokiias jaukiais stikliniais zaisliukais, visi skirtingi, visi idomus, turejau ir savo megstamiausius. Noriu, kad ir mano dukryte tokius turetu
Esam jauna šeima, netradicinė šiek tiek – aš, du vaikai (3,5 ir beveik 5 metų amžiaus), seneliai, kurių dažnai nebūna namie dėl darbo užsienyje, bet turime savas tradicijas ir kuriame naujas ir be šių kalėdinių topų gyvenimo gruodžio mėnesį neįsivaizduojame:
– pirmiausia pradedam nuo advento kalendoriaus, kuris pamažu tampa mūsų tradicija. Pasiuvom jį kartu su vaikais: 24 mažos kišenėlės ir viena didelė. Į mažąsias Kalėdų senelio nykštukai atneša kasnakt po užduotėlę vaikams- gerą darbą padaryti, o didžiojoje laukia dovanėlė – saldainiukas, mažytis žaisliukas, arbatos pakelis, ar pieštukas spalvotas.. taip kalėdų laukimas atneša ne tik mielų ir naudingų dovanėlių, bet ir moko daryti gerus darbus, pagelbėti artimam, nudžiuginti šalia esančius, suartėti vardan bendro tikslo, dalintis…
– kiekvieną sekmadienį po bažnyčios mes grįžę namo uždegam advento žvakę… 4 raudonos žvakės kalėdiniame vainike puošia mūsų stalą. Kalėdos be šito mums neįsivaizduojamos…
-pasiruošimas kalėdoms prasideda labai anksti – juk reikia patiems pasisiūti kalėdinius kostiumus darželio šventei… darome tai kartu – kartais sudėtinga, kai ant kelių atsisėda 2 vaikai 😀 bet užtat šilta- vėjai, pro kiaurus langus pučiantys, pasidaro ne tokie baisūs…
– ant kūčių stalo – 12 patiekalų, šiaudai po staltiese, advento žvakių šviesa ir burtai… po vakarienės stalo nenukraustom, padedam švarių lėkščių – dvasioms pasivaišinti…
– be galo svarbi užduotis – pasirūpinti Kalėdų seneliu.. įpilam pieno ar kakavos stiklinę, padedam šviežiai keptų močiutės sausainių ir laiškelį su padėka… koks stebuklas – ryte pienas išgertas, sausainiai suvalgyti, tik trupiniukai palikti, o šių vaišių vietoje – laiškas nuo Kalėdų senelio…
– ir vienas svarbesnių mūsų Kalėdų akcentų – vengiame masinės apsipirkinėjimo psichozės.. stengiamės atvirutes, dovanas padaryti patys, o jei pirkti – tai mažesnėse parduotuvėse, taip padėdami smulkiesiems verslininkams pajusti Kalėdų dvasią…žinoma, ne visada išeina, bet mes labai stengiamės ir kasmet tai daryti – vis paprasčiau 🙂 siūlau ir Jums pabandyti – kertu lažybų, kad pajusite daugiau džiaugsmo nei grūsdamiesi prekybos centrų kilometrinėse eilėse.. o kurio miesto senamiesčio gatvelių ir parduotuvėlių magija nėra užburiančiai stebuklinga? 😉
-Daaug apkabinimų.
-Kalėdinės dainos.
-Sausainiukų ir kūčiūkų gaminimas visiems kartu.
-Mandarinai.
-Kalėdiniai filmai, ypač neapsieiname be „Vienas namuose” :)))
-Buvimas su šeima.
-Artimųjų aplankymas per Kalėdas(broliai,sesės,tėveliai bei seneliai).
-Namai kvepiantys mandarinais, cinamonu, gvazdikėliais, žvakėmis.
-Šiluma, jaukumas, džiaugsmas ir daug šypsenų! 🙂
Šiais metais kaip tik prieš Adventą vyras išvyko kelioms dienoms būtent savaitgalį – aš iš pasiilgimo, ir turėjimo galimybę paslapukauti, sumeistravau jam Advento kalendorių – iš degtukų dėžučių pastačiau namuką, papuošiau žiemiškai, kiekvienai diena priskyriau saldainį (tokį senovinį – ananaskę, kregždutę ar pan., nes rafaelo nelabai su šventėmis asocijuojasi) ir puzlės detalę (nes jis labai puzlių mylėtojas). Tai čia dabar yra mūsų abiejų švenčių laukimo Topų topas, nes a)jis laimingas b)aš laiminga, kad jis laimingas c)jis ryte labai nenoriai keliasi, bet kai yra kalendorius, tai dabar šoka anksti iš lovos pažiūrėti, koks dienos saldainis ir puzlės detalė. Atsirado ir švenčių laukimas, ir naujos dienos laukimas praskaidrintas. Kažkaip džiugu džiuginti – ryt planuoju kolegoms keksiukų balių surengti, nes pastarieji man irgi Kalėdų topas – vežamės ir pas mano tėvus, ir pas vyro senelius, ir į darbą tuntais nešu ir aišku savus svečius tarpušventį vaišinu. Dar niekad nemačiau žmogaus, kuris atsisakytų keksiuko 🙂
kai jau galima viešai džiaugtis Kalėdų laukimu, kabinamas senas advento kalendorius su kišeniukais. Ten mano dideli vaikai (23 ir 17 m.) randa kasryt po saldainį..
daug žvakių, židinys, sausainiai, imbierinis namelis – privaloma
Ir dar tylus šviesus galvojimas apie artimuosius – taip suprantu dovanų rinkimą – kas nudžiugintų, nustebintų, pamalonintų..
Šiemet dovanosiu nemažai savo megztų šalikų, knygų ir meilės 🙂
– Imbieriniai sausainukai!!! Jau kelis metus iš eilės nė vienos Kalėdos be to neapsieina – juk taip jauku, kuomet namuose pasklinda šiltų sausainių aromatas… O paskui prasideda sausainių dekoravimas, pakavimas į blizgų celafaną, puošnių juostelių rišimas…. Kad ir kaip tuomet pykstu – kam tooooookią krūvą sausainių prikepiau???? – prisimenu, kad draugams jie labai patinka ir jie visuomet džiaugiasi gavę tokią dovanėlę 🙂
– Vienas namuose – šimtą kartų matytas, mintinai išmoktas, ir dar šimtą kartų bus žiūrimas… Beje, ar bandėt pakeisti šį filmą kokiu kitu? Mano mylimiausias – „Tegyvuoja meilė” – toks Kalėdinis, šiltas ir jaukus…. Labai rekomenduoju pažiūrėt, pakeisti gal ir nepavyks, tačiau tikrai galima bus praplėsti savo Kalėdinių filmų sąrašiuką… 🙂
– Žalias nagų lakas – neseniai atrastas grožis, kurį pakeičiau seną gerą raudoną… Šiek tiek matinis, su subtiliais blizgučiais.. puikiai tinka prie Kalėdinės eglutės žalumos 🙂
– Eglutė – taip taip, nieko daug čia nepasakysiu, visi ir taip žinome, kad Kalėdos be eglės – jokios ne Kalėdos
– Pažadas laikytis dietos (nuo Naujųjų metų…) – šito punkto svarbumą galima prilyginti puošnios eglės svarbai – jokia Kūčių vakarienė be to neapsieina… Juk normalu, juk reikia visko paragauti kas ant stalo patiekta.. Jau kai per pilvą kojų nebematai, supranti – nuo Naujų metų – grikių dieta bent savaitei!!
– Naujametinio pažado nesilaikymas – na kas norės laikytis pažado, duoto kone prieš savaitę… 🙂
Mūsų Kalėdų šventės prasideda gruodžio 1 dieną – ne ankščiau ir ne vėliau 🙂
– Kiekvieną dieną, pradedant nuo gruodžio 1 ir baigiant gruodžio 24 diena, mama arba tėtis skaitome vaikams Marko Leino „Kalėdų istoriją”. Knygoje yra 24 langeliai (skyriai), taigi kiekvienai Advento dienai po vieną. Šios knygos negalima nupasakoti, ją reikia perskaityti ir kiekvienais metais ji suspindi skirtingai ir vaikų, ir suaugusių akyse.
– Šeimos kelionė į medelyną pirkti eglutės. Geriausiai ši kelionė atrodo, kai lauke sninga, nors ne visada tai įmanoma 🙂 Smagu stebėti, kaip pernai buvę lygus su mažiausiomis eglaitėmis, šiemet vaikai jau panašėja į vidutinio dydžio egles 🙂
– Žinoma pasakiškiausia kalėdinė muzika, kurios taip norisi visus metus, bet galima/rekomenduojam klausytis tik gruodį.
– Kūčių vakaras – jis ypatingiausias iš ypatingųjų, kažkoks neapsakomas šeimyninio jausmo malonumas… kūčiukai, aguonpienis, jaukios kalbos, daug žvakių liepsnelių ir tas laukimas – gal stebuklų, gal tiesiog ypatingo jausmo.
– Kalėdos – džiaugsmas aplink, koks tas džiaugsmas tyras ir tikras vaikų emocijose tupint po Kalėdų egle prie kupetos spalvotų dovanų. Dar Kalėdų dieną visa šeima stengiamės apsirengti panašia, derančia apranga, taip šventinė nuotaika dar labiau sukalėdiškėja.
Kalėdos – pagaliau tas laikas metuose, kai tikrai sustoji ir atsiriboji nuo begalinio tempo. Tiesiog leidi dienai eiti, imant tik geras emocijas, neskubant, būnant su šeima, ragaujant skanumynus, neribojant savęs, kad per daug prisivalgei 🙂
Ech, geras laikas!
Kaledos arteja nenumaldomu greiciu! Aciu, Beata, uz visus grazius irasus, kurie ikvepia, susildo ir paskatina paciai susimastyti.
Kad laukimas butu prasmingas ir grazus, reikia ir pasistengti. Mano atrasti ir pamegti dalykai:
1) Neaptingti prie Kuciu stalo! Nelaukti, kad kazhkas kitas pasirupins, kad butu jauku ir smagu. Tegul ne maistas buna svarbiausias dalykas! Jis labai svarbus ir ypatingas, bet tegul buna dar kazhkas, del ko visi susirinkome. As pernai per Kucias visiems seimos nariams isdalinau po popieriaus lapa, kuriame jis turejo parasyti, koks pats didziausias ju troskimas ir palinkejimas sau kitiems metams. Viska sudejom i vokus, kuriuos padalinsiu siemet per Kaledas. Paziuresim, ar troskimai keitesi, ar issipilde.
Siemet mano ideja dar kitokia: Tegul kiekvienas apie kitus suraso po 3 dalykus, uz kuriuos labiausiai ji myli ir vertina. Jei labai daug seimynos, galima traukti burtus ir tiesiog surasyti grazius zodzius apie ta, kuri istraukete, o jei maza seimynele, tai galima ir apie kiekviena parasyti – paskui sudeti i voka ir iteikti tam zmogui. Juk kartais taip reikia prisiminti, kad mus kazhkas myli ir vertina.
2) Bendra veikla prie Kuciu stalo. Mes dareme kaledines zvakes. Labai paprasta, is bitininku reikia vaskiniu lakstu ir dagties. Ir viskas. Pasiimi ir vynioji savo zvakele, kvepia rankos ir mielas labai darbas. Net ir patys maziausieji moka. Nepatingekit. O jei nerasite, tai pasidarykite apelsinu su gvazdikeliais.
3) Parasyti ranka kaledinius sveikinimus ir juos issiusti pastu. Tai labai labai grazi kaledine dovana!
4) Jei tik imanoma pries sedant prie Kuciu stalo iseiti trumpam arba ilgam pasivaikscioti. Galbut i kokias grazias vaikiskas kaledines misias uzeiti arba bent uzdegti zvake bazhnycioj. Tas prasiejimas lauku suteikia sventei dar daugiau dziaugsmo ir praskaidrina galvas.
5) Surasti laiko sau ir nepasimesti tarp visu kalediniu darbu! I darbu sarasa irasykit pasisedejima su draugemis! BUTINAI! Tas moteriskas susiejimas suteiks jegu ir laimes.
6) Tureti masinoje kalediniu dainu rinkini. Ir zinoma traukti is visos sirdies kartu! Labai smagu!
7) Pasidarykim is ties stebuklnga kaledini ryta: tegul viskas, kas teikia dziaugsma telpa si ryta Jusu namuose. Mes ilgai pusryciaujame, vaikai paskesta dovanu popieriuje ir bent valandai netenka zado nuo dovanu. O mes su vyru ramiai megaujames sia akimirka.
8) Nueiti su seima i grazu rengini. Koncetra, teatra ar kita koki rengini.
Silto ir jaukaus laukimo!
Ieva
Pradėsiu nuo gabalėlio praeities…
Svarbiausias akcentas- kai dar neturėjau savo šeimos-švęsti su savo tėvais ir seneliais- ten šitos šventės yra labai laukiamos- labai reikšmingos ir laaabai jaukios.Važiuodavau atobusu iš Vilniaus apsikrovusi visokiausiu dalykeliu pilnais maišais …. Visada švęsdavom pas močiutę mano – ji gyveno vienkiemyje už miestelio 7 km. Prisikūčiavoję- pilnais pilvais- ir pilnom sielom .. ir laimingi- jau po vidurnakčio, eidavom pėsti namo(automobilio neturėjo tėvai) …jau būdavo Kalėdų naktis- Adventas pasibaigęs- tai dainuodavom ir kikendavom visą kelią…grįždavom išvargę laimingi- raudonais skruostais…Ir griūdavom lovon- juk anksti ryte – į kalėdų mišias ankstyvasias…
Šiandien aš turiu vyrą- nebeturiu močiutės-tas pats top’as ir likęs – švęsti su mano tėvais ir krikšto mama- ir taip jau 10 metų- 10 Kalėdų 🙂 graži tradicija…
pasidarau ilgą sąrašą su siūlymais šventinio meniu- ir klausiu kiekvieno atskirai ko norėtų labiausiai.( telefonas pavargsta nuo manes tą mėnesį juodai ) ..Mano darbas, malonumas, pareiga, lauktas metus užsiėmimas- suruošti vaišes..Kūčioms karštą žuvį – su daug pasninko užkandžių..kvepiantį aguonų pieną – ir naminius kūčiukus…Lygiai tam pačiam kėdainių krašte klausyt iš kur šunys loja ( nelojo nė velnio ir man iš Trakų pusės 🙂 )- ar kokio ilgio šiaudą ištrauksim( spėju mama kuo ilgesnių prideda 😉 ) O Kalėdoms…. kartais save pranokstu- nes bepildant visų norus- vieną kitą papildomą patiekalą sugalvoju- tada gaunasi ir visų neišragautų dalykėlių šventė..o kur dar visų linksmi veidai- sveikinimai- šypsenos ir kalėdų senelio su elniais praskridimas pro šalį- oi kaip man patinka…lėkti į antrą aukštą- tempti didelį maišą žemyn ir dalinti dovanas, kurias ka tik paliko Jis- visų lauktas- tikėtas- ir mylėtas- nuo vaikystės…. o namus puošia ne tik žmonės- artimi ir patys pačiausi, bet ir dekoracijos- kurių kasmet pasigaminu ir sau ir į tėvų namus… o kartais grįžę i ruoštis Kūčioms- kaime pas tėvus randam dielę žalią eglę….tokią kvepiančią ir sakančią : grįžot..? greičiau užeikit- pagaliau jūs čia- ir šventės čia- mes visi vėl gražiausiu laiku esame kartu….:))) myliu šitas šventes- o didelių akcentų, kurie eina metai iš metų daug- bet čia per sudėtinga išvardinti…
Na šiemet mums Kalėdos bus ypatingos, nes švęsim jau trise:) Pernai žiemos šventės buvo laukimas, šiemet pašėlsim kaip reikiant 🙂 Šiemet jos visiškai bus kitokios, labai džiaugsmingos, švęsim pas tėvelius būrys artimųjų, mielas šurmulys, namai kvepiantys apelsinais, cinamonu, mandarinais, šiemet gal ir karšto vyno gausiu paragauti:)
Kūčios tai garuojantis puodas virtinių su džiovintais grybais, pagrindinis šio vakaro patiekalas, visada juos močiutė gamindavo, mes tęsiame šią tradiciją. Aišku ir silkutės, šiemet puikuosis ir Jūsų Beata silkės tortas 🙂 Labai skanus jau išbandytas, toks gaivus, baisu tik kad vien jo nesinorėtų tik valgyti:) Aišku kūčiukai su aguonų pienu ir visokie kitokie skanumynai. Kalėdinė muzika, daug įvairių dainų, stengiuosi kiekvienais metais įsirašyti kompaktinį diską vis naują, bet gaunasi kad beveik tos pačios dainos ten būna. Šiemet gal pradėsiu su tokiom : M. Mikutavičius ” Velnias man patinka Kalėdos” ; Coldplay ” Christmas lights” 🙂
Kalėdinis rytas aišku dovanos, Kalėdų seneliui sausainių dar neteko palikti gal reikės šiemet pabandyti, kokie mes nedėkingi 🙂 Kalėdų senelis vis alkanas išvažiuoja:) Kalėdų rytas pirmiausia susitikimas su visais prie Kalėdų eglutės, apžiūrėt kas ką gavo:) su pižamom, nes yra budėtojų, kurie stebi eglę viena akim, kad tik nepražiopsoti kada jau čia jis ateis:) Ir tokios šiltos emocijos, apkabinimai ir visa kas tik gali būti geriausia susijungia per šias šventes. Kūčios Kalėdos tai pačios jaukiausios, mieliausios, šilčiausios, gražiausios šventės, o jeigu dar kokią lėtai krentančią snaigę už lango pamatai tai tiesiog tobula. Svarbiausia tai turėti savyje tą Kalėdinę dvasią, džiaugsmą, kurį gali padalinti visiems, kas apdalina pačiais skaniausiais kepiniais, kas bučiniais, kas apkabinimais, kas atviruku, kas gražiu žodžiu, kas ilgai ieškotomis dovanomis svarbiausia būti kartu ten, kur gera:)
Linkiu visiems, ypatingų, švelnių, šiltų, jaukių, kvepiančių Švenčių !
Pas mane šeimoje tai kūčiukai jau pradedami kepti gruodžio viduryje (ir paprastai iki švenčių vaikai jau juos baiginėja :)) reikia suspeti dar bent kažkiek paslėpti kūčiukų sriubai), taip pat visada kartu su vaikais yra kepami imbieriniai sausainiai (galiu pasakyti, kad pagal Beatos recepta man gaunasi geriausiai, nes kiek esu bandžiusi kitų iš interneto, tai tokio gero skonio nepavyksta išgauti). Imbierinius sausainius supakuoju į permatomus maišiukus ir prieš šventes padovanoju bendradarbiams. Belaukiant švenčių gruodžio mėn. pradedu džiovinti supjaustytas apelsinų riekeles, cinamono lazdeles apraišau raudonais kaspinėliais, juos panaudoju darant įvairias kalėdines dekoracijas su konkorėžiais, riešutais, visada apelsinus susmaigau gvazdikėliais, perrišu raudonu kaspinėliu, išdėlioju visur, kad kuo daugiau namai kvepėtų Kalėdomis. Šiemet kaip ir pernai Kalėdoms vėl darysiu Beatos spanguolių ir varškės pyragą, nes spanguolės man labai asocijuojasi su Kalėdomis, todėl šis pyragas ne tik puošia stalą, yra be galo visiems skanus, bet ir tinka Kalėdų šventei. Taip pat neįsivaizduoju švenčių be spanguolių kisieliaus, kuris kiekvienais metais pas mus būna ant stalo. Visas tas Kalėdų laukimas, namų puošimas, dekoracijų darymas, kepinių ruošimas, kalėdinių dainų klausymas, susitikimas su draugais, giminėmis yra tikrai nuostabus, prasmingas jausmas…
Niekaip kitaip be siu dalykeliu:
Advento kalendorius dukrytei ir mazo sokoladuko suvalgymas kas kart suskaiciuojant kiek dieneliu liko iki Kaledu;
Dovanos paieska dukrytei uz save ir senelius (pats idomiausias slaptas jos pakavimas, kad nelikciau prigauta);
Kostiumo paieskos, gamuba darzelio sventei;
Kaledines dekoracijos sukurimas, langu papuosimas su dukra (vainikas, eglute is gamtos gerybiu, egluciu. besmegeniu paisymas languose su guasu)
Visokiu kitokiu darbeliu su vaiku artejancios sventes tema;
Karto vyno taure pasimegavimas savaitgaliais ir zinoma per Kucias;
svnetuju paploteliu pasirupinimas Kuciu vakarienei;
Savaite pries Kaledas eglutes puosimas vu seima (pirmuju zaisliuko pakabinimas kiekvienam ir noro sugalvojimas)
12 patiekalu sudarymas Kuciu stalui, ruosimas isvakarese
Miela, laukiama ir niekada nepabosta 🙂
Man namai pakvimpa artėjančiomis Kalėdomis dėl šių dalykų:
– gyvos mišku kvepiančios eglutės;
– filmo ir jo garso takelio „Nightmare Before Christmas” – esu iš tų keistuolių, kuriems prekybcentriuose grojantis kalėdinis popsas ne prie širdies. Turiu ir rokerišką šio filmo soundtrack’o versiją. Jėi!
– žvakių, imbierinių sausainių, dovanų ruošimo ir pakavimo – čia jau kaip visiems 🙂
Oi, kokie sentimentai šitai dainai (Last Christmas I gave you my heart). <3 Net baisu pasidaro, kai supranti, kaip bėga laikas (ne į temą, bet negalėjau neparašyti)
O as i visus tris irasyciau gimines, artimieji ir dar karta gimines :)per sventes susitinkame seniai matytus,issibarscusius,visi sugrista,pareina ir ateina..kas su buteliu vyno ,o kas su silke..bendrauti bendrauti bendrauti,nera nieko nuostabiau 🙂 visi kartu gaminame,laksto vaikai,plysta namai nuo juoko,niekas nesipyksta ir rupesciai kazkur buna issikrauste 🙂
Ech, kai skaiciau si jusu irasa, kaip tik grojo „Going home for Christmas…”per radija. Nereali siluma uzliejo, o dar irasa paskaicius ir susigraudint sugebejau. Visai kvankt!
Mano trys svenciu topai turbut yra sie:
1. Atviruku rasymas ir silciausiu minciu bei palinkejimu i juos sudejimas dar pries sventes. Pradesiu jau si savaitgali. Noriu issiusti atvirukus visiems draugams ir giminems esantiems uz juru mariu, ir nebutinai.
2. Kuciu vakarienes ruosimas. Kadangi mamos jau nebeturiu, o as esu vyresnioji sese, tai jau tampa tradicija, kad Kuciu vakariene ruosiu as. Labai laukiu kai ateis laikas sudaryti sarasa patiekalu, veliau sarasa pirkiniu, tada sarasa darbu. Vyras puikiai prisideda prie pasiruosimo, tai labai nenuvargstu ir su malonumu laukiu seimos nariu sveciuose. Aciu Vyriausybei uz nedarbo diena gruodzio 24 🙂
3. Kelione i Dotnuva pas kriksto mama Kaledu ryta, kur vaziuojame kiekvienais metais. Susirenka iki 20 zmoniu ir visi sventiniam klegesy sveikiname vienas kita, tada, zinoma, prikemsame pilvus skaniausio maisto, bendraujame, juokiames. Anksciau, kai mes su visais pusbroliais ir pusseseremis dar buvom vaikai, tai ir Kaledu senelis ateidavo. Dabar jau po poros metu reiks siusti pakvietima jam, kad pas musu vaikus ateitu…
Myliu si laikotarpi!
Sveiki! 🙂
Pagalvojau, padūmojau, ir štai mano Kalėdinis Top 6:
1. Kalėdinių laiškų rašymas ir siuntimas – draugams, giminaičiams… Būtinai siunčiu ranka rašytus sveikinimus ir taip pat sulaukiu jų savo pašto dėžutėje (patikėkit, tai labai smagu…) 🙂
2. Šventinio meniu sudarymas: užkandėlės, karšti, pyragai, tortai, sausainiai, meduolių kepimas… Reikia viską susiplanuoti: ką gaminsiu, ką dar reikia susipirkti ir pan.
3. Generalinis namų ir spintų sutvarkymas: visi nereikalingi daiktai, susikaupę per metus, keliauja į Caritą, padovanojami draugams ir pan.
4. Namų puošimas: šiemet tai bus ne eglutė, bet pušų šakelės, obuoliukai, seni eglutės žaisliukai, kvepiančios žvakės, baltos nertos servetėlės…
5. Advento metu atsisakiau saldumynų (jokių saldainių, zefyrų, chalvos, ledų ir kitų saldžių pagundų), mažiau riebalų gaminant maistą, mažesnės porcijos, daugiau skysčių 🙂 Tikrai ne dieta, bet tiesiog pastebėjau, kad persivalgymas blogai veikia savijautą ir net emocijas…
6. Planų, tikslų, naujų idėjų metas – ech, ne viskas pavyksta, bet stengiuosi… Už tas pastangas taip norėčiau to puikaus kalendoriaus 😉
PS: Mintis apie „grybavimą” – nuostabi 🙂 Būtinai grybausiu! 😀
Ir dar vienas topas 🙂 , šįkart jau būtent Kalėdų dienų:
1. Šeima. Tas geras jausmas būnant kartu…
2. Aguonpienis ir kūčiukai – privalomi!!! Be jų – man ne Kalėdos…
3. Šventinė muzika – puikus fonas privalomas, juk taip žymiai smagiau 😉
4. Jokio TV…
5. Išėjimas pasivaikščioti po baltą gražią gamtą (miške, parke, ežero pakrante, savo sode…)
Mano Kalėdos…
-kiekvienais mielais mielutėliais metais susitinkame su pradiniu klasių mokytoja jos namuose, mes jai buvome pirma pradinukų karta, ir taip iki šiol bendraujame..mokytojos vaikai jau užaugę, o mes- jos pradinukai jau patys vaikų prisigimdę..visada laukiame to susitikimo ruošiamės, gaminame suneštines vaišes ir pliurpiame susitikę apie viską ir nuolat prisimindami mokyklos dienas ir graudindamiesi kaip laikas bėga..
-su keturmete dukra jau įvedėme tradiciją- kepame imbierinį namelį ir jį puošiame.tėtis architektas braižytojas, tešlos pjaustytojas, o mes su dukra dizaino apipavidalintojos:)
-dovanų ruošimas ir kaupimas jų į didelį mano pačios pasiutą raudoną kalėdų senelio maišą- jį kalėda palieka kūčių vakarą už durų pabarbenęs į langą pas mano mamą , kai būname jau išragavę visus 12 patiekalų..
-su dukterėčia visada paruošiame laišką mūsų šeimai nuo kalėdų senelio, kuriame Kalėdų senelis aptaria kiekvieną mūsų šeimos narį, kodėl šiemet nusipelnė dovanų ir ką dovanos ir linkės. laišką skaitome garsiai prie kalėdų stalo, ir visi žinoma kvatojasi ,o anūkai mažieji būna „apakę”, koks tas senelis įžvalgus, o laiškas suvyniotas į tutelę ir aprištas raudonu kaspinėliu būna padėtas po egle kalėdų rytą.
-aš visada pakuoju kiekvienais metais savo pridžiovintų uogų vaisių mišinių arbatas dovanų artimiesiems- kasmet turiu pridžiovinus žemuogių mėlynių gervuogių , aplelsinų žievelių kriaušių gabaliukų, vyšnių ir kt gėrybių… tai mano dovanos artimiesiems. o vaikams iš šių džiovintų uogų suveriu ant siūlo su adata „vitaminų karolius ir apyrankes” dovanų.
– net jei ir nebūna sniego visada su šeima nueiname prie vilniaus eglutes pasukti ratų ir aplankyti prakartėlę.Būtinai!
-o namuose jau nuo gruodžio pirmos puošiame eglutę su mano užkauptu turtu- angeliukais, kuriuos rinkau nuo paauglystes jei kas dovanodavo.pats pirmas- baigus keturias klases nunertas mano pradinių klasių mokytojos.
-žinoma būtinai susitikimas kasmetinis su draugais į mandarinų fiestą, išsivirti prieskoninio vyno ir tapti nuo jo raudonais skruostais:)
– ir aš kaip Beata mėgstu per Kalėdas nors vieną dieną pratinginiauti- žiūrėti tv, arba filmus- kasmet nenusibostantys „trys riešutėliai pelenei”, rusų klasika „Merginos” ,
kūčiukai su aguonų pienu, plotkelės, mamos gaminta silke su svogūnais pomidorų padaže, ir naminė žele.nieko nenustebinsiu jau šiais topų topukais kūčiukais:D
Juokas ima, rasyt-nerasyt…Na, yra tas top’as, berods penktus metus. Taigi tu paciu girtu figu gamyba. Du trilitriai uzmerkti. Pernai tik po viena prie kitu dovaneliu pridejau, tai klausimu, kodel tik viena, buvo daug. Ka darysi, top’as tam ir yra. Na, dar kantrybes isbandymas su vaisiniu kalediniu pyragu. Dar sirupe virti vadinamieji rojaus obuoliukai. Visokie kitokie saldumynai ir nesaldumynai tai keiciasi, vis ka nors naujo randu ir bandau
Dar is privalomuju darbu pas mus yra Kaledos misko kaimynams. Visokiu morku, buroku likuciu, sieno, grudu pabiru. Nepriklausomai uzsnigta ar ne tuo metu. Uz dyka jie nieko nekalbes gi Kuciu nakti!
Su senu Zas’u ir Povilionienes irasu ” Tyli naktis” ( atrodo taip ) jau turbut nesiskirsiu. Iskedena visa dusia jis man.
Aisku, eglute,namie su mazosios metu skaiciumi siek tiek didejanti 🙂 ( taigi taip reikia viska paliesti), puosiama Kuciu diena. Balkonuose butina ta tokia liktarna vadinama, su tikra zvake. Kazkur uzmaciau, tai man ji daug sventiskumo duoda
Dar siek tiek kalediska zvakele keliauja pas isejusius Anapilin. Yra kaip yra.
Tiesa, pernai blusturgy radau visa poka kalediniu atviruku, gal uz 5 litus tik. Rasem tiesiog graziu palinkejimu ir sumetem bet kur, ta prasme, einant pro bet koki daugiabuti ar siaip namo pasto dezute.Gal gavusieji dziaugesi, gal ne, bet mes jautemes smagiai.
O dabar visiem rasiusiems ir dar rasysiantiems cia, – linksmu sv.Kaledu!
1. Mano didžiosios šventės prasideda nuo rankdarbių, kurios beprotiškai myliu ir be jų negaliu gyventi. Dar spalio mėnesį prasideda šis maratonas, kai rankose nuolat būna vąšelis, virbalai, klijų pistoletas, gal kartais teptukas, žirklės, nes rankų darbo šventinės dovanos man aatrodo pačios mieliausios, tikriausios ir iš visos visos širdies:) Jau pripratau, kad artimieji ir net visai nepažystami iki pat Kalėdų užgriūna su dideliais ir mažais prašymais ir norais. Tuomet ir suprantu, kad nepaprasta švenčių ruošimosi nuotaika užplūsta žmones, tada ta nuotaika užvaldo ir mane… Tai tikrai kažkas nepaprasto…
2. Kalėdų medis. Taip taip, ne šakelė, ne puokštelė, bet tikra Kalėdų eglutė. Ją vaikystėje iš miško atnešdavo mano tėvai, o dabar eglutę nešame mes, savo vaikučiui. Mūsų šeimoje tai ne kas kita, o tradicija, dėl kurios net nereikia abejoti – be jos, neįsivaizduoju Kalėdų…
3. Sniegas. Kokios Kalėdos, jei į kiemą neateina besmegenis:)
4.Kūčiukai. Butinai kepti, o ne pirkti parduotuvėje. Jie man net svarbesni už meduolius:) Bet meduoliukų taip pat stengiuosi iškepti,jei tik leidžia laikas:)
5.Dvylika Kūčių stalo patiekalų ir visų jų paragavimas.
6,Mamos gimtadienis – ji gimė per Šv. Kūčias, taigi dovanojimas prasideda jau nuo Kūčių vakaro ir tęsiasi iki antrosios Kalėdų dienos. Žinau, kad būna dovanėlių, kurių nelabai lauki ir kurios neatneša labai daug džiaugsmo, bet vistiek jos yra svarbios, nes dovanotos mylimų žmonių, todėl tikrai namuose atsiranda joms vietos.
7. Vaišės kitiems vaikams. Tai reiškia, kad Kalėdų Seneliui mes perduodame skanumynų, kad nuneštų juos kitiems geriems vaikams. Tikim, kad senelis juos tikrai nuneš, o ne pakeliui suvalgys pats:)
8. Metus užbaigia laužas. Sukrauname ir užkuriame didelį didelį laužą – prie jo su šampano taurėm sutinkame Naujuosius metus. Ir prieš pat rodyklei mušant Dvylika, mintyse pasižadame buti geresni…
8.
Visi apsikeičiame dovanomis
Mano Kalėdų topas 😀
1. Mandarinai
2. Imbieriniai sausainiai
3. Kalėdinė muzika ( Mėgstamiausios : Marijonas Mikutavicius – Velnias Man Patinka Kalėdos, SHAKIN STEVENS SNOW IS FALLING)
4. Kūčiukai
5. Tikros eglutės kvapas
Linksmų Šv. Kalędų:)
Taip gera ir smagu skaityti tokias gražias visų tradicijas. Man pačiai Kalėdos pati gražiausia šventė. Ir mūsų šeima turi daug įvairiausių tradicijų. Nuo gruodžio pirmos prasideda Kalėdų laukimas. Jau nuo gruodžio pirmos pradedame ruoštis Kalėdoms. Su mama planuojame ką gaminsime Kalėdoms, kaip puošime eglutę.Kiekvienais metais puošiame tikrą eglę ir kaskart vis kitaip, kiekvienais metais stengiamės pagaminti bent po keletą savo rankų darbo žaisliukų. O dar tas dovanų ruošimas, visada stengiuosi visiems draugams ir savo šeimos nariams pagaminti kažką skanaus ir padovanoti. Taip smagu ir gera leisti laiką virtuvėje, klausantis Kalėdinių dainų gaminti dovanėles. Bet labiausiai man patinka kai ateina Kūčių diena visa šeima drauge tvarkomės namus, pavakarį, visi kartu puošiame namus, eglę, o vakare ruošiame maistą, visi kartu, netik aš su mama bet ir broliai ir tėtis, dabar dar ir brolienės. Tėtis šiaip niekada negamina, bet per Kūčias būtinai pagamina savo firminį patiekalą „cibulynę”, nepamenu ir neįsivaizduoju Kalėdų be šio patiekalo 🙂 Baigę gaminti patiekalus visi pasipuošiame ir sėdame prie stalo. Taip gera kai namuose taip jauku, visi draugiškai pasidarbavę, šiektiek pavargę sėdime prie stalo ir švenčiame Kūčias.Tas jaukumas, artumo jausmas ir šiltos akimirkos geriausia Kalėdinė dovana.Jaukių ir gražių Kalėdų Jums visiems 🙂
Mano topas toks apibendrinantis, aš visada prieš Didžiąsiais šventes džiaugiuosi, kai laikausi šių „dalykų”:
*Šventę kuria moters rankos,
*Šventę papuošia vaikų šypsenos,
*Šventės prasmė – gerumas ir džiaugsmas mūsų širdyse.
Tai reiškia, kad gaminsiu, puošiu iš širdies, pamiršiu vaikų neklausymus ir išpildysiu jų svajonę (senelio pozicija 🙂 ), atleisiu visiems viską ir būsiu geros nuotaikos, kad ir kas ją norėtų sugadinti.
Gražių Švenčių ir jų laukimo visiems !!!!!
Nesvarbu kas nutiktų, mano kalėdiniam top’e visada bus:
*Laiškas mylimajam, įteikiamas Kūčių vakarą, kuriame aptariami visi metai, atsiprašoma už viską kas buvo blogai, pasižadami nauji tikslai ir siekimai, surašomi visi linkėjimai ir daug daug gražių ir nuoširdžių žodžių mylimam žmogui:)
*keletas dienų prieš šventes visiško chaoso, nes gimtadienis dieną prieš Kūčias ir visada švenčiamas, tad susiruošt ir atšvęst kaip reikiant jėgų tikrai reikia:)
*atvirukų piešimas artimiesiems ir sniego angelai!
*briedžiukų, snaigučių ir eglučių raštai ant sasiuvinio, žurnalo ar laikraščio kampučių jei tik į ranką patenka tušinukas!
*ir, žinoma, šiltas margas megztukas, sofutė, kavytė su sausainiukais, daugybę kartų matyti filmai, mylimo žmogaus glėbis ir murkiantis katinukas šalia:)
Mielosios, atsikeli ir skaitai, čia neįmanoma ramiai skaityti, norisi gyventi ir gyventi Kalėdose, žaviuosi jumis visom ir kokie nuostabūs pastebėjimai, nuteikia mane šventiškai ir tikrai gerų jausmų ir idėjų pasisemiu:)) AČIŪŪŪŪ
Sveiki, labai smagiai ir, sakyčiau, su nustebimu, suskaičiau – išradingi ir šeimai bei šventėms atsidavę žmonės kokie…gražu. Turiu pripažinti, ilgai sėdėjau ir mąsčiau – išsigandau, asketiškas mano požiūris į gyvenimą ir šventes, gal nėra pas mane topo…Bet neeee, yra:
Visada, nuo kada pamenu, šventės prasideda Kūčių vakarą – tėtis (o dabar vyras) puošia eglę, moteriškės dengia stalą…Nepuošiame anksčiau, nes pabosta ir spygliai pabyra….
Tiesa, visą gruodį namus puošia susukta eglės šaka ir žvakutė ant stalo…dar nuo mokyklos laikų, kai budavo Žiemos puokšte
Tada Kūčių patiekalai…nebūtinai dvylika, nebūtinai silkė, bet būtiniausiai plotkelės ir grybų bandelės:) visada sakau, kad suvalgysime ir dar išsivirsime, bet taip ir ”verdu” iki kitų švenčių:)
kiek spėju, tiek bandau padaryti artimiesiems namudinių kalėdinių dovanų, visada tikiu, jog džiaugiasi, nors gal ir norėtų ko nors iš maximos:))
ir dar būtina aplankyti eglę Katedros aikštėje bei prakartėlę bažnyčioje.
Gražių švenčių ir suplanuotų kitų metų visiems:)
P.S. Garbės žodis, pirmą kartą išgirdau apie šampaną kalėdų rytą:)) butu smagu, reiks kada pabandyti:) o kaledini namuka issikepsime su vaikas jau sivakar. Aciu uz ikvepima:)
O man topų topas yra… akistata su savimi:) Visus metus bėgi leki, o gruodį, artėjant šventėms, kaip aš sakau, atsiranda daugiau erdvės mintims ir svajoms. Nes tas laikas tikrai turi kažką nepaaiškinamai magiško. Taigi didžiausias Kalėdų topas tampa visų praėjusių metų iškristalizavimas ir išnarpliojimas bei naujų vizijų, svajonių ir planų kūrimas. Kūčių vakarą su visa šeima sėdėdami prie stalo visi prisimename praėjusius metus, aptariame svarbiausius šeimos, giminių ir visos šalies įvykius. Tas viso ko sudėliojimas į gruodžio lentynėles man yra labai reikšmingas, jis tarsi ant balto lapo nupiešia praėjusius metus, leidžia su jais gražiai atsisveikinti ir atversti naują metų lapą su artimiausių žmonių palinkėjimais, kurie būtent tą kūčių naktį ir užaugina sparnus visiems ateinantiems metams. Turbūt to šventinio įkvėpimo labiausiai ir laukiu:)
Man ypatingas laikotarpis yra Adventas. Belaukiant Kalėdų dažnai mintimis nuklystu į vaikystę, šiluma užlieja širdį. Prisimenu mamą sugrįžusę po darbų, jos pavargusias sužvarbusias rankas gaminančias maistą, tėvuką grįžusį namo po darbo miške, kvepiantį benzinu ir eglių sakais. Ir tas kiškio pyragas suvyniotas į laikraštį, aptrupėjęs, bet toks ypatingas. Nes kiškis jį miške kepė ir mano tėvukui įdavė Kai už lango pasirodydavo pirmasis sniegas, įbedusi nosį į šaltą stiklą laukdavau kada per sniegą bris ta raganą per sniegą ir galvodavau kur tie pusnynai kur nykštukai miega Labai norėjau užaugti, tačiau dabar dar norėčiau būtų ta maža. Eglutę visada puošdavome Kūčių dieną, tai buvo tarsi dovana man, nes šią dieną esu gimus. Šios tradicijos laikomės iki šiol, gal tai atgyvena, tačiau mūsų šeimai tai yra tarsi tradicijų tęstinumas, kaip ir Kūčių stalas su šiaudais, balta staltiese ir lietuviškais patiekalais, tokiais kuriuos gamindavo mūsų tėvai. Su gruodžio pradžia į namus ateina ir meduolių kvapas. Per šias Kalėdas dovanosime savo pačių keptus meduolius, sausainius. Didelis noras parodyti vaikams, kad Kalėdos tai ne didelės ir brangios dovanos, o bendravimas ir buvimas su tais kurie tau svarbūs. Ramaus laukimo visiems !
Cha, o mes galime džiaugtis šventine nuotaika vos ne dvigubai ilgiau!! Esame sentikiai ir Kalėdas švenčiame tik sausio 7d. Tada, kai visos masinės ‘kalėdinės nuotaikos” būna kiek prigęsusios, mes tik pradedame ruoštis savo didžiajai šventei (ech, net jokios išeiginės dienos neturime tądien, kokia neteisybė :D)! Bet…svainis ir brolienė – katalikai, todėl katalikų Kalėdos mums tapo puikia tradicija paskutinį sykį susirinkti visa šeima jaukiam pasisėdėjimui!
Na o topas būtų labai jau žemiškas:
1. Prieš namų puošymą – generalinė tvarka (xaxa, kad Kalėdų senelis kojos neišsisuktų nešdamas dovanas po egle).
2. Karštas vynas/ pyragai/ sausainiai ir kt. kepiniai
3. Lankymas tų, kuriems niekaip neradai laiko ilgą laiką ( o jei negali fiziškai jų pasiekti – skambini, rašai atvirlaiškius arba laiškus (ranka!siunti paštu! Dieve,kaip tokių pasiilgau, kada man kas nors ranka laišką parašys, gal šiemet sulauksiu kalėdinio stebuklo? :D) .
4. Ambicinga ateinančių metų planuotė.
5. Siuntinių pakavimas (ypač tiems, kurie tikrai jų nelaukia, bet kurie daugiau negu šiaip apsidžiaugs juos gavę).
6. December Daily albumas – albumėlyje užfiksuota gruodžio kasdienybė su nuotraukomis ir aprašymais, vaikų dienų frazėmis ir atminų išsaugojimų (laiškai Kalėdų seneliui, piešiniai, teatro bilietukai ir t.t.).
7. Rankų darbo dovanų kūrimas (ką pai, ką vaikai – kuriame visi)
8. Metų nuotraukų archyvo tvarkymas (tuo pačiu prisimename kaip prabėgo mūsų metai, puikus prisiminimų vakaras garantuotas! + pajungus 2 punktą = suvis tobulas vakaras! :D)
Na ir tas sąrašas begalinis. Iš tikrųjų tos šventės – tikras stebuklas, susidedantis iš kasdienos trupinių!!
Beata,
tu nuostabi, taip viską nuostabiai aprašei, kad net ašara nuriedėjo :). Mes viską darom laabai panašiai. Tik va parduotuvių erzelis varydavo iš proto. Būtinai painaudosiu geros nuotaikos grybavimo idėja :), DĖKUI!
Jaukių švenčių!
O mano šeimynai Kūčių vakaras būtų netikras be šv. Mišių (Bernelių mišios) bažnyčioje 🙂
Oi, Mergaites, kaip idomu skaityti : silta, miela, jauku….kiek gerumo, kurybos..
Linkiu VISIEMS graziu artejanciu svenciu ir geru( sveiku) Naujuju 🙂
Kadangi Kalėdos yra pasaka, kurią mes patys susikuriame, tai man labai smagu ir gera iki Kalėdinį laikotarpį pasinerti į vaikiškų knygų skaitymą, gal ir keistoka kaip suaugusiam, bet mane užvaldo neišpasakytas jausmas.Tai laikas kada norisi pailsėti nuo apsunkusios saugusiųjų literatūros,o tos vaikučių pasakėlės skaitosi taip lengvai kaip snaigės pūkas, kaip tuoj tuoj ateis Kalėdos apie jų laukimą ir pasiruošimą,apie patirtus nuotykius, na tiesiog užburia mane gerumo atsiskleidimui rodos, kad kažkas tave gerai iš vidinių gelmių supurto, išvalo tavo susikaupusią neigiamą energiją ir vėl suteikia jėgų gyventi. Linkiu jums mieloji Beata ir jūsų šeimai gerų, linksmų artėjančių švenčių…Tegul jus visada lydi laimė.
[…] laikas yra dabar. Aš kai parašiau įrašą “Ko iš tikrųjų reikia??? Kalėdos!!!”, mano draugė Rita (kurią jau pasisavinau kaip “Beatos virtuvės” kino kritikę), man parašė […]
Mes toli nuo namu, ne visada pavyksta sventes sutikti artimiausiu zmoniu rate, todel tenka prisigalvoti visko, kad pajustumem Kaledu dvasia..Musu seimos topas- Is vakaro pasiruosiu grojarasti su Kaledinem dainom, kad ryte pakilus uztektu paspausti play… paruosiu Kaledines kepures, sugulam visi su Kaledinem pizamom… ir Kaledu ryta, vos nubudus, lekiam prie kaledines eglutes, uzsimaunam kepures raudonas, isijungiam paruostas dainas, ir pasikrykstaudami pakuojam dovanas!!!! Man tas rytas buna kazkas nerealaus!!! gali dziaugtis kaip mazas vaikas dovanomis, juoktis ir tiesiog nuosirdziai buti laimingas! o ir nuotraukos to ryto buna pacios paciausios,.. Tai musu seimos tradicija, mes jauna seima, mano dukrytes dar nera dideles, bet labai nuosirdziai tikiuosi, kad toki Kaledu ryto sutikima, jos issines ir i savo namus, kai sukurs savo seimas…Graziu svenciu visiems! ( Atsiprasau uz nerastinguma, neturiu lietuvisku raidziu )
O kas laimėjo puikiuosius kalendorius? 🙂
Tikrai, taip ir liko neaisku, kas Beatą labiausiai sužavėjo……
Laimėtojų kažkaip ir aš nepastebėjau 🙂
Idomu, o kas gi laimejo:)