Na va, dabar tai atrodys, kad nieko daugiau šitame blog‘e neveiksiu, tik girsiuos… Tai tie, kurie nemėgsta tokio elgesio, prašau daugiau neskaityti. Šiandien atvažiavo mano tėtis į svečius, be silkės, šoninės, juodos duonos, menkių kepenėlių ir ikrų, atvežė ir poką knygų… Oi oi oi oi, kaip susijaudinę puolėme visi žiūrėti. Knygos tik vakar paimtos iš spaustuvės, dar labai stipriai skaniai kvepiančios dažais. Nesitikėjau, kad išeis tokia stora knyga. Beveik kaip aš :))) Cha cha cha cha cha, – nevykęs juokelis visai. Labai greitai ją perverčiau, labai patiko popierius matinis ir kokybiškas. Nors puslapių daugiau nei trys šimtai, man atrodo, kad ten visko tiek mažai, nes kiekviena nuotrauka matyta, viskas skaityta ir žinoma iki prakaito… Nedrįstu skaityti, nes tada užsinorėsiu perrašyti, papildyti ir sau pirštu pagrūmoti. Bet nepaprastai smagu, negaliu patikėti iš tikrųjų… Tomui labai patiko, jis sakė, kad labai manimi didžiuojasi ir labai jam patinka mano knyga. Tai daugiau ir nesigirsiu, nes čia kaip mamos, kurios susilaukia pirmagimių ir nesustojamai apie juos suokia, joms jie patys patys.
Pagyrų puodas
