Mano metai – apžvalga ir svarbiausi dalykai

Arklio metai buvo? Vis dar tęsiasi. Ir mano laidos ir blogo redaktorė Anna sapnavo, kad aš jodama ant arklio vedu kažkokią laidą… Cha, cha, cha… Tiesą sakant, šiais metais panašiai ir jaučiausi – tarsi kokio arklio šuoliais nešama, nors, po teisybei, ant arklio sėdėjau tik porą kartų gyvenime. Paskutinį kartą, kai laukiausi Jurgio, bet dar to nežinojau, ir man ant to žirgo nepatiko, norėjau kuo greičau nuo jo nulipti. Ko nepasakyčiau apie šiuos savo metus, – šio žirgo buvau pranešta su vėjeliu. Dabar atsisėdus, kojas ištiesus priešais židinį pati nardau po savo blogą ir suprantu, kiek daug, kaip neišsenkamai prirašyta, kiek daug visko buvo praėjusiais metais. Visi mes, kurie žinome feisbuką, matėme savo draugų ir FB surikiuotas metų apžvalgas. Aš taip pat savo peržiūrėjau ir – o taip, ačiū, mielas FB, kad viską apie mane žinai, bet vis tiek reikia pačiai atsisėsti ir apgalvoti, ir surikiuoti.

Šiais metais blogas sumušė visus lankomumo rekordus, ypač per šventes. Žinau, kad daugelis ateina elementariausio reikalo vedami – reikia recepto. Ir ačiū, kad užsukate! Taip pat žinau, kad yra mažuma, – bet pati vertingiausia mano mažuma, kurie skaito ir seka, ir kartais pakomentuoja, žinau ir jus tylieji, kurie nekomentuoja ir tiesiog perskaito, kažką pasiima: ar jausmą, ar naujieną, ar šiaip, praleidžia laiką ir eina tolyn, gyventi savo gyvenimo. Bet skaito ir jiems įdomu, tiesą sakant, aš pati pasiilgau paskaityti apie ką nors kitą, ar yra kas nors dar Lietuvoje, kas rašo tiek daug apie savo gyvenimą, kiek rašau aš??? Cha, cha, cha – geras klausimas! Pasakykite, nes man būtų įdomu paskaityti. O šiap tai, aš džiaugiuosi dalindamasi, nes tik kai pats duodi, gali tikėtis gauti atgal. Be dosnumo nėra jokios perspektyvos…

Šeima ir Krikšto mama

Oho, kokie buvo metai! Aš gal pradžioje apie asmeninius dalykus pakalbėsiu. Mano vaikai paaugo, dabar yra vienodi, labai energingi, Izabelė labai kaip aš, tik dar labiau kaprizinga, Jurgis – mąstytojas, kuris išmąsto dalykus ir pasako man tai, ko aš nesugalvoju… Mūsų šeimos džiaugsmas ir laimės pagalvėlė yra Bonbon. Ir aišku, – mano mylimas vyras Tomas, be kurio labiausiai iš visų nebūtų Beatos virtuvės.

Šie metai ypač mano Tomui ir buvo ypatingiausi, nes „Jurgis ir Drakonas“ pradėtas mūsų itališkose atostogose, įgijo kūną ir veidą, ir visą būrį fantastiškos JD šeimos. Ir tikrai galiu pasakyti, – supažindino Vilnių su tuo, kokia gali ir turi būti tikra pizza.

Bet tai gal dar bus apie tai progų pakalbėti, nes, tiesą sakant, aš kažkaip pernelyg netempiu Jurgio ir Drakono už sprando ir leidžiu jam pačiam susirasti savo veidą, ir savo gyvenimą, o palaikau ir pagarsinu, kaip kokia krikšto mama, o aš ir esu krikšto mama, cha, cha, cha… Gerai, tai kaip gi apžvelgiami metai???

Komanda ir didžiausi projektai, ir objektai

Aš – kadangi mano blogas vis tik vienaip ar kitaip sukasi aplink virtuvę – tai aš pabaigoje surinksiu savo penketuką šių metų receptų, kurie man dėl vienų ar kitų priežasčių reiškia mano praėjusius metus. Bet pradėsiu apžvalgą nuo komandos savo, aš kažkaip net nevadinu komanda, nesakau merginom, – na, komanda? Kaip kokia trenerė…

Pas Kalėdas FB linkėjau visiems gerų santykių su jus supančiaisiais, tai ir dabar – štai, prašau, kokia graži mano moteriška kompanija, kuri padėjo šiais metais šturmuoti ir įveikti dvi, tiksliau, visas tris praėjusių metų aukštumas: tai „Mamų knyga“, tada TV laida ir kalėdinė dovana sau ir jums – Kalėdinis žurnalas.

Tai trys esminiai darbo projektai, aplink kuriuos sukosi visi mano metai. Metų pradžioje didžiulis sutelktas darbas išleisti geltonąja ir linksmąją mamų knygą, kurioje pilna namų virtuvės hitų. Po to, tik ją išleidę, pasinėrėme į laidų filmavimą, uogienių virimą. Žurnalas buvo karūnos žvaigždė, – paskutinis štrichas, kuris – ačiū jums – buvo sutiktas taip, kaip ir turėjo būti sutiktas. Galiu pasakyti, kad pavasario žurnalas yra in the making…Ir lauks su visais kiaušiniais ir velykiniais kepiniais, ir visomis istorijomis.

Šių metų naujienos

Cha! Jau minėtas žurnalas ir knyga, bet dar labai įdomi naujiena, kuri gimė iš knygos – jaunųjų virtuvės šefų rubrika laidoje.

Dalykai, kurie man yra labai svarbūs: tai fantastiškiausia planuotė ir dar du skanūs bei naudingi produktai: tai juoda duona su sėklomis, kuri neseniai pasirodė, ir padažai gaminimui, kurių man vis negana ir juos sunaudoju per greitai. Iš tiesų, tie projektai užtruko ilgiau nei pusmetį, nes prasidėjo pavasarį ir gimė jau žiemą.

Kad neatrodytų, jog viskas tik apie darbus, noriu paminėti ir dar vieną naujieną (ji susijusi su anksčiau jau aptartu šeimos ir krikšto mamos reikalu), – mes neatostogavome vasarą visa šeima. Tomas dirbo sulindęs į pečių, todėl atostogavau viena.

Na, bet tai negi dabar gailėsies savęs?? Bet tai tikrai buvo naujiena, kad Tomas prie mūsų su vaikais tik dviem nepilnom dienom galėjo prisijungti. Bet nereikėtų skųstis, nes šiaip tai metai buvo mums turtingi kelionėmis.

Metų kelionės

Praėjusius metus sutikom Disneylande, nelabai laimingi, todėl kažkaip pasižadėjome, kad nevažiuosime ten daugiau. Tada gegužę skridome į Niujorką ir jo apylinkes – į draugo gimtadienį. Vasara buvo skirta Lietuvai ir atostogoms prie Baltijos. O rudenį manęs laukė kulinarinė kelionė į Pietų Italiją mokytis gaminti ledų. Tai, kad mažiausiai tris kartus buvau Londone, net neskaičuoju. Iš visur jums buvo pristatyti karoliai, taigi tikiuosi, ir jūs truputį su manimi tą kelionių ir bastymosi jausmą patyrėte.

Svarbūs susitikimai ir pasidalinimai

Šiais metais vėl buvo „Kviečiu į svečius“. Šiemet net į gatves išėjome, tiksliau, dalyvavome Sostinės dienose ir viriau labdaringą uogienę, kurią pardavę uždirbome pinigų Maisto Bankui. Pati iniciatyva man labai artima ir svarbi, nes kviečia dalintis ir joje dalyvauja geros valios dosnūs žmonės, nebijantys ilgai dirbti ir įdėti pastangų, kad kitam būtų lengviau. Kai su „Maisto banku” prieš ketverius metus pradėjome šią iniciatyvą, tai sakiau, kad sotus alkaną tikrai užjaučia. Todėl raginau jus visus namuose ar darbovietėse rengti šventes ir vakarėlius, vakarienes, pobūvius ar piknikus, o jų metu surinkti paramą „Maisto bankui“, nes mes patys vieni kitiems galime būti ir esame geriausia parama. Šiemet „Kviečiu į svečius“ dar paaugo – pasiekė daugiau žmonių, atokiausius šalies kampelius, daug ir didelių ir mažesnių bendrovių prisidėjo, už ką ačiū jums visiems tariau pirmajame tokiame padėkos vakare. Ir ne tik dalijimosi džiaugsmas, bet ir gerumo rekordas šiemet įvyko – nes „Kviečiu į svečius“ surinko per 55 tūkstančius litų! O jūs žinote, kad vienas litas „Maisto banko” rankose pasidaugina  ir virsta 15 litų? Tai dėl to suaukota suma stebuklingas padidėjo ir už surinktus pinigus „Maisto bankas” galės nepasiturintiems suorganizuoti maisto už… 825 000 litų!!! Wow! Labai džiaugiuosi, kad jūsų dosnumas gali tiek daug.

Dar, jei kalbame apie mano „Mamų knygą“, tai turbūt žinote, kad visi įsigydami knygą prisidedate ir prie Mamų unijos projektų, nes dalis lėšų, gaunamų knygą pardavus, skiriama būtent Unijai. Džiaugiuosi, kad per 7 mėnesius galėjome prisidėti prie Mamų unijos gerų darbų daugiau nei 7000 litų, ir tai tikrai nepabaiga!

Ir dar vienas smagus dalykas, kurį galėjau šiais metais padaryti – tai pažiūrėti filmą kartu su jumis. Tai buvo skoniais ir emocijomis kerinti kino juosta „Šimto žingsnių kelionė“.

Va tokie greitai peršuoliavus per 2014 metus buvo mano Arklio metai…  Ryt dalinsiuos savo pasižadėjimais kitiems metams, o iškart po naujų skelbsiu geriausių receptų topus…