Pradėsiu nuo to, kad sugadinti lašišos tartaro neįmanoma“, – patikina Haroldas. Dar priduria, kad, jo įsitikinimu, lašišos negalima nei virti, nei kepti, nei kaip nors garinti, tik sūdyti ir valgyti. Šiam nuo draugės prieš gerą dešimtmetį nuskaitytam receptui būtų idealu žuvį sužvejoti pačiam, bet grįžkime į realybę ir tiesiog prekybos centre išsirinkime kuo riebesnę filė. Pateikto tartaro kiekio, Haroldo skaičiavimais, užtenka šešiems žmonėms. Galima valgyti vieną arba dėti ant skrudintos čiabatos. „Tik jokiu būdu negalima taupyti, privalu dėti solidų kalniuką ir nesukti galvos, jei drimba pro pirštus“, – pataria Haroldas.
Haroldo Mackevičiaus lašišos tartaras
Reikės:
Gaminimas
Aštriu peiliu atpjauname filė juosteles, paskui pusės centimetro kvadratėlius. Juos kapojame kapokle 2–3 mm kubeliais.
Svogūnus pjaustome labai smulkiai 1,4 x 1,4 mm kubeliais (Haroldas patikina, kad taisyklingai pjaustyti labai svarbu, ir čia pat prisipažįsta: jei tartaras sau, pjausto pats, jei svečiams – prašo žmonos pagalbos, nes jo storiems pirštams tas preciziškas darbas lengvai nepasiduoda).
Ant svogūnų įspaudžiame citrinos sulčių, paspaudžiame kelis kartus viską puoduko dugnu, kol svogūnai „sustiklėja“, ir leidžiame pasimarinuoti.
Smulkiai supjaustome krapus. Sumaišome juos su kaparėliais. Žalumynų krūvelė turi būti lygi žuvies krūvelei.
Sumaišome visus produktus, įberiame druskos, gliuktelim aliejaus.
Iškart skanu, galima valgyti. Po pusvalandžio dar skaniau, lašiša keičia spalvą, atsiskleidžia daugiau skonių. Gali marinuotis ir ilgiau.