Apie mažuosius šefus, atradimus ir (būsimas) žvaigždes

Oi, tai auga jaunimėlis!.. Tikrai, kad kaip ant mielių. Ir kaip džiaugiuosi, kad padarėme Mažųjų virtuvės šefų rubriką laidoje, nes vaikai – jie tokie imlūs, jiems taip smagu išbandyti naujus dalykus! Todėl tikrai reikia leisti jiems virtuvėje kuistis ir džiaugtis tik, kad jiems tas noras kyla. Aš, tiesą sakant, jau svajoju, kaip mano vaikai man gamins vakarienes. Ir dabar, tiesa, jau visai neblogai – šį šeštadieni Izabelė atnešė man į lovą arbatos ir būtent tokios, kokią aš mėgstu: stiprios, karštos ir su pienu. Šiaip, abu labai mėgsta žaisti restoraną, ypač vakare – rašo meniu, siūlo užsisakyti patiekalų ir puola juos gaminti… Tik tokia bėda, kad aš vakare jau stengiuosi pernelyg tais skanumais nepiktnaudžiauti. Bet smagu – vaikai virtuvėje. O jau praėjusią savaitę sutikau visą puokštę nuostabiausių vaikų!  Tokių vaikų, kad net ašara kažkur kaupėsi kamputyje nuo grožio ir gėrio. Talentai aplinkui – visur, kur pažvelgsi…

Prikepėm, privirėm, buvau nustebinta tūkstantį ir dar kelis kartus vaikų žinių ir smalsumo, ir, žinoma, sugebėjimų! Ir tram-tam-tam – nufilmavome visus mažuosius virtuvės šefus! Todėl aš dar kartą noriu visiems padėkoti, kad rašėte man ir dalyvavote konkurse, bei dar kartą atsiprašyti, kad visų negalėjome pakviesti… Bet visus vaikus, apie kuriuos norėčiau papasakoti, atskirai pamatysite artimiausiose laidose.. Visi vaikai super aktyvūs, ne tik virtuvėje – pirmūnai mokykloje, beveik visi lanko įvairius būrelius,  sportus ir muzikos mokyklas. Taigi, aktyvumas visur yra gerai.

Pirmiausia, susipažinau su keturiolikmečiu Martynu. Jis atvažiavo iš Kauno, o pas mane į virtuvę atėjo su studentu broliu. Abu labai rimti ir šaunūs! Pasirodo, Martynas nuo mažų dienų sukiodavosi virtuvėje ir gaudavo svarbių užduočių – tai bulvę nuskusti, tai, pyragaitį suformuoti. Taip po truputį ir gimė meilė maistui. Šiandien Martynas – rimtas maisto tinklaraštininkas, ir į žurnalus rašo, ir savo receptus kuria. Vieną tokį ir man parodė – tai tikrai galiu pasakyti, kad labai išradingas ir jau įėjo į mano maisto repertuarą. Beje, Martynas sakė, kad kažkada jį labai įkvėpė filmas  Julie&Julia, tai galite pasižiūrėti, gal ir jus įkvėps.

Ir kas sako, kad paaugliai nežino, ko nori? Štai penkiolikametė Rugilė tikrai labai ryžtinga mergina. Laiške man rašė, jog tikisi esanti būsima restorano šefė – ir visai nenustebčiau! Nes tikrai ne kiekvienas penkiolikos metų žmogus ryžtasi kepti Napoleoną. Tai tuo mane Rugilė labai suintrigavo, nes patys žinote, Napoleonas – ne kokia kiaušininė, kur čirkšt, ir yra.

Ir galiu pasakyti, kad Rugilės darytas Napoleonas buvo vienas skaniausių, kuriuos ragavau! Jai sakiau ir jums pasakysiu, kad drąsiai visa Tauragė (iš ten atvažiavo jaunoji šefė) ir dar apylinkių gyventojai gali kreiptis ir rimtoms progoms Napoleoną iš Rugilės užsisakyti. Ji pati juokėsi ir sakė, kad tokį prašmatnaus skonio tortą gali iškepti kiekvienas. Net neabejoju, – pažiūrėsite laidą ir bėgsite išbandyti.

Jau tie dzūkai!!! Tokie fainuoliai, o jau tas dzūkų kalbos minkštumas ir meilumas! Aš čia kalbu apie Eitvydą – drąsų, be galo iškalbingą ir puikiu humoro jausmu apdovanotą dešimtmetį iš Alytaus. Eitvydą atlydėjo visa graži šeima: tėtis, mama, sesutė Gabija, o prieš Kalėdas šeimą papildys dar vienas narys! Ir Eitvydo mama labai džiaugiasi, kad sūnus taip gerai virtuvėje tvarkosi – nes, žinia, kūdikiams reikia laiko, o čia toks užvadėlis ir net visas rimtas virtuvės šefas, sakyčiau. O dar šis guvus vaikas yra klasės seniūnas ir tikras futbolo fanas – pats žaidžia Alytaus „Dainavoje” ir pripasakojo man daugybę įdomių dalykų ir apie savo, ir apie užsienio komandas. Eitvydas kepė ypatingai traškius vaflius ir net buvo pasišovęs man vafilnę padovanot, bet aš šiaip ne taip atkalbėjau jį. Tai kaip dabar iš vaiko paimsiu jo vaflinę mėgstamiausią????

Dar susipažinau su smuikininku iš Vilniaus – Danieliumi. Jis pas mane buvo gan santūrus, bet jo sriuba – restoraninė… Ne tik aš pirštus apsilaižiau iš gardumo, bet ir visa filmavimo grupė už bliūdelių stvarstėsi, nes labai jau tas sūrio ir vištienos, ir žalumynų trio subtiliai derėjo. Dar kai skaičiau Danieliaus laišką, man labai patiko, kad jis maistą gamina, sakyčiau, su meile – rašė, kad patiekalams niūniuoja savo atliekamus muzikos kūrinius, o ir į lėkštes ne bet kaip sudeda – pakomponuoja, žodžiu, menininkas, jis ir virtuvėje menininkas.

Dabar noriu papasakoti apie didžiulį ir tikrą atradimą – tai dvylikametis Deividas!!!Jis atėjo su tėčiu ir mama, ir iš karto, kai su juo susipažinau, supratau, kad reikia man tiesiog pasitraukti… Kuždėjo man nuojauta ir neapsirikau! Deividas yra žvaigždė – patys pamatysite… Jis lanko futbolo treniruotes ir dar stalo tenisą žaidžia. Bet tikroji berniuko aistra – virtuvė!!! Ir tai ne žodžiai, o darbai – Deividas viską moka pats ir tokių dalykų, apie kuriuos ne kiekvienas yra girdėjęs. Pavyzdžiui, – letenos metodas, ar tikrai žinote, kas tai?? Nieko tokio, Deividas mano laidoje papasakos.

Berniukas labiausiai mėgsta azijietiškus patiekalus, tai ir pas mane Deividas gamino paukštieną rytietiškai su daržovėmis. Tikrai turėjome, apie ką su Deividu pakalbėti, nes jam labai įdomūs ir užsienio virtuvės šefai: Gordonas Ramzis, Jamie Oliveris ir Grahamas Ellijotas, be to, jis tikrai įdomiai apie juos man papasakojo, tuo pat metu guviai pjaustydamas daržoves. Bravo tėti, bravo mama – talentų talentas auga!

Parodykite man žmogų, kuris nemėgtų žagarėlių? Jei toks yra, jis tikrai turėtų paragauti Aistės iš Kauno gaminamų žagarėlių ir savo nuomonę, pažadu, pakeis. Aistė toookia graži, tokia nuostab, ir vienintelė iš klasės neturi facebook’o, tai va, jau kiek tai pasako apie mergaitę! Ji tikrai išskirtinė, ir jos žagarėliai – taip pat. Ir dar Aistė iš penkių vaikų šeimos. Įsivaizduojate, kokia sėkmė? Vyriausias Aistės brolis neseniai išvažiavo į Londoną studijuoti astrofiziką (!!!), o namuose – dvi jaunesnės sesutės ir pats jauniausias vos prieš dvi savaites gimęs broliukas… Žinoma, kad Aistė mamai labai padeda, nes virtuvėje puikiai tvarkosi ir visokių skanėstų prigamina. O dar ji lanko muzikos mokyklą – groja akoredonu ir pianinu. Visada sakiau, kad kas daug daro, tai daug ir spėja.

Kaip gera, kai vaikai patys už sveiką gyvenimą ir sveiką mitybą, ar ne? Mano virtuvėje apsilankiusi dešimtmetė Lauksmė, krikšto mamytės ir brolio Talio atlydėta, buvo ne pagal metus subrendusi, labai protinga, nuovoki ir iškalbinga. Visa Lauksmės šeima stengiasi maitintis sveikai, tad ir jos speltos miltų pyragas ir mane, ir jus išmokys tinkamai mėgautis saldumynais. Laiške ji man rašė: „Labiausiai mėgstu kepti pyragus ir ne bet kokius, o iš speltų miltų ir nenaudojant nė grūdelio cukraus! Štai kaip. Bet mano pyragai tikrai nerūgštūs, jie tikrai tikrai saldūs! Kodėl? Ogi todėl, kad naudoju natūralius saldiklius – bananus, visokiausias uogas, obuolius ir t.t.“ Faktas kaip blynas – pyragas buvo saldus ir skanus, ir net beveik nespėjus jį nufotografuoti, kažkaip labai jai greitai dingo… 

Tai va, kiek nustabių vaikų jau buvo ir esu tikra, dar daug jų ateityje į svečius ateis ir mus džiugins. O visus šiuos mažuosius šefus galėsite pamatyti mano laidose, kad ir šį šeštadienį.