Itališki Karoliai iš Calabria ir einam giminiuotis

Vilniuje šilta, Italijoje dar šilčiau. Aš savaitei atskridau į Pietų Italiją – Calabria, ten kur jau pati pabaiga Italijos, jei kulnas yra Puglia, tai bato smaigalys ir keltis – Calabria. Šiaurės Italai šaiposi, kad čia Šiaurės Afrika, o patys calabriečiai didžiuojasi išsaugotomis tradicijomis, aštriais peperoncini ir geriausiomis daržovėmis.

Ko aš čia atsidanginau? Kelionės ir nauji įspūdžiai yra mano maistas! Kaip gi kitaip aš ką nors nauja išspausiu laidose, knygose ir tinklaraštyje? Ir taip jau užsisėdėjau Lietuvoje kaip reikiant – tris mėnesius kojos nebuvau iškėlusi. Nepretenduoju į didžiąsias keliauninkes, bet taip ilgai užsisėdėjusi be lėktuvo paskutinį kartą buvau turbūt, kai gimė Izabelė. Tada, man rodos, apie du mėnesius, ar visus tris, niekur neskridau. Taip kad tikrai, subrendusi kelionei buvau… Tiesą sakant, iš Lietuvos labai skanu neišvykti visą vasarą. Ir kad mūsų gyvenimas linkęs eiti ratais ir kartotis, tai faktas. Net pavarčius mano blog’ą matosi, kad aš pati sau kulinarines keliones net neplanuodama tyčia, tradiciškai suorganizuoju rudenį…Štai prieš metus, spalio pabaigoje buvau Portugalijoje – Olhao. Ten su Jamie žurnalo redaktoriumi Andy Harris gaminom žuvies gėrybes keturias dienas, iš smėlio kasėme geldeles ir skanavome visokias vietines skanybes portugališkas, ir vyną…Dar anksčiau, – prieš dvejus metus spalį, kartu su Tomu buvom motociklų/ maisto/ vyno kelionėje Pietų Prancūzijoje…

Dabar aš atvykau mokytis gelato, t. y. – gaminti itališkus ledus. Tai va štai, sekmadienį, kai rašau šį įrašą, esu suvalgiusi jau kokias tris porcijas! Man atrodo, kad ledai yra tobulas desertas, kurio gali valgyti belekiek, bet, žinokite, tikrai ne belekiek…

Šiandien ryte atsibudau ir man į veidą tekėjo saulė. O kai svečiavausi pas lietuvaitę Tolvaidą, tai iš toli mačiau Etną, ir valgiau pas tikrus pietiečius namuose skaniausių dalykų…Lietuvių fantastiškų yra visur. Ir pasta/makaronai patys skaniausi yra Italijoje. Apie Tolvaidą dar parašysiu, taip pat apie visus kitus dalykus taip pat būtinai. O čia pradžiai, pirmadieniui – mano vieno savaitgalio lėkščių karoliai.

Penktadienis buvo Tolvaidos anytos namuose: vietiniai antipasti (užkandžiai), namų gamybos raudonas vynas ir pasakiška parmigiana su virtais kiaušiniais.

Pusryčiams: itališki pusryčiai saldūs… Man ryte valgyti labiausiai norisi kavos. Buvo ir visko kito: bandelių, džiūvėsėlių ir uogienės, aš rinkausi pusę bandelės ir cappuccino.

Nerealūs pietūs su Tolvaida, viešbutyje ant jūros kranto. Antipasti jūros gėrybės: kardžuvė (vietos pasididžiavimas), aštuonkojai (virti), aštuonkojis pomidorų padaže. 

Trofie pasta (tobulai al dente, t. y. – išvirę, bet dar kietoki) ir vietinis padažas: kardžuvės, paprikų ir pomidorų – ilgai ilgai troškintas su dideliausiu kiekiu alyvuogių aliejaus. Aš valgiau su vietiniu oilio Santo, – Tolvaida taip vadina aliejų su aitriosiomis paprikomis, dar ir gerai pasūdytomis. OMG!

Keptos jūrų gėrybės: karališkos krevetės, mažos krevetės (natūraliai saldžios, kaip saldainiai beveik) ir kardžuvė.

Vakarienė vėl visaip paruoštų jūros gėrybių lėkštė, vėl trofie, ir tai, kodėl aš esu čia: nociola affogato (ledai). Mėlyna taurė, na, mano stiliaus, ir nerelus ledų skonis, su vietinės gamybos riešutų sirupu.

Ir čia tik šeštadienio maistas! O sekmadienis buvo toks: pusryčius praleidau, po pusryčių ekskursijos į dvi gelateria’s, – vieną blogą, kitą gerą. Ta, kur bloga, aiškinamės kas blogai, tai gelato gaminami iš anksčiau paruoštų mišinių ir pakelių. Gerojoje pradedame ne nuo ledų, bet nuo pyragaičių. Gelateria/ Pasteciaria/ Bar – trys viename – populiari formulė. Pilna žmonių – taip pat ženklas.

Gerojoje gauname net ir progą pažiūrėti, kaip atrodo virtuvė, ir kas ten vyksta. Ne kiekvienas gali atlaikyti tiek skanavimo. Atlaikau stoiškai, bet po keturių rūšių ledų jaučiu, kad jėgos apleidžia…

Pietums patys pasigaminame tagliatelle ir valgome su dvi valandas ruoštu tyru bolognese. Tyru todėl, kad nieko per daug neprimaišyta: tik trijų rūšių mėsa, dviejų rūšių daržovės, pabaigai gran padano ir rozmarino persisunkęs alyvuogių aliejus. Nereikia klausti, kodėl tai populiariausias pastos eksportas… Geras maistas gyvenimo negadina… Šiandien pirmadienis, populiariausia diena ką nors sau uždrausti…Net nebandykite. 

Vakarykštė diena dar naujai sužibo, kai į jūrą įlindau. Aišku, maudžiausi tik aš viena, daugiau niekas į vadnenį nelindo ir šiaip mačiau tik šešis žmones paplūdimy…

Vanduo  – net nereikia pasakoti, toks gaivus ir šiltas, bet ne kaip arbata šiltas, o kaip malonios temperatūros jūra… O šiandien jau deduosi baltą chef’s jacket ir lendu mokytis gelato gamybos formulių. Beje, skanumynų netrūko ir šeštadienio mano laidoje apie tai, kaip nustebinti gimines. Tik skanumynai labiau lietuviški.