Kodėl ir kaip aš valgau už 5 litus per dieną

Ar įsivaizduojate, kaip jaustumėtės, jei staiga būtumėte priversti smarkiai taupyti – pavyzdžiui, per dieną maistui tegalėtumėte išleisti vos 5 litus? Vieni sakytų – juokas, prisipirkai bulvių, kruopų, užsiraugei kopūstų, ir gyvenk sau sveikas ir sotus. Studentais būdami visi taip valgėm, sakytų kiti. O treti baisėtųsi ir piktintųsi, sakydami, kad tai pasityčiojimas iš žmogaus – versti valgyti už tiek mažai. Aš gi nusprendžiau savo kailiu išbandyti, kaip yra iš tiesų ir kaip aš jausiuos, penkias savaites valgydamas už 5 litus per dieną.

Šiandien jau šešta diena, kai mano maisto biuždetas gerokai susitraukęs. Rytais verdu košes, pietums valgau daržovių sriubos su duona, vakare stengiuosi prasimanyti baltymų – kiaušinių, ankštinių daržovių ar nebrangios mėsos. Užkandžiams – pigiausi rudens vaisiai, paprastutis sumuštinis.

Eksperimentą lydi puokštė naujų jausmų ir potyrių – silpnumas, pilvo grojami maršai ir užmigti neleidžiantis seilėtekis. Kur dar desperacija, kai žvėriškai norisi valgyti, o nėra ką arba neįperki (tada, rodos, ir arklį suėstum). Piktumas, irzlumas (ačiū, už supratingumą, bendradarbiai ir namiškiai), nervas ima, kad valgiui prasimanyti sugaišti daug daugiau laiko, nei paprastai (juk laikas – pinigai). Per penkias dienas netekau 3 kg svorio.

Ir visgi, tai pakelti nėra sunku, nes kažkur giliai žinai – tai tik penkios savaitės. Tačiau tik įsivaizduokite, kaip jaučiasi tie, kurie priversti tokiomis sąlygomis suktis nuolat…

Ką supratau apie savo santykį su maistu per tas dienas

Myliu maistą, mėgstu valgyti – į mane pažvelgus lengva tai suprasti. Kai užsigeidęs negali sau leisti to, ko norisi, imi jaustis antrarūšis. Neguodžia ir tai, kad vienuolių ar kareivių neįmantrus meniu nekinta metų metus. Tai, kad žmonės linksta prie įvairialypio maisto ir siekia mėgautis maistu, ko gero, užprogramuota mūsų organizme tam, kad užtikrintume pilnavertį kūnui būtinų maisto medžiagų balansą.

Laimei, pavyksta pasigaminti patiekalų, kurie ir nebrangūs, ir sveiki, ir malonūs gomuriui. Štai sekmadienį turguje radęs pigių Lietuvos ūkyje užaugintų brokolių, juos pagardinęs česnaku ir čili pipirais pasigaminau skanų makaronų patiekalą.

Ką ir už kiek aš valgysiu po to, kai iššūkio sau laikas pasibaigs

Vienas šio eksperimento tikslų ir yra – parodyti, kad galima nebrangiai ir gana skaniai gaminti, net ir turint kukliausią biudžetą maistui. Tereikia šiek tiek planavimo ir išmonės, ir prisiminti keletą patarimų.

Pirmiausia – nespjaukime į nebrangias ir vertingas kruopas. Tinkamai pagardinus jos yra puikus pilnavertės mitybos pamatas. Taip pat vartokime vietinių ūkininkų (o gal močiutės ar tetos?) auginamus sezoninius produktus. Vasara ir ruduo dosnūs vaisių ir daržovių, žiemą prisiminkime raugtas ir konservuotas gėrybes. Pavasarį atraskime vertingas valgomas žoles – jaunas dilgėles, kiaulpienes. Beata yra sykį pasiūliusi puikų perlinių kruopų rizotą (manau, jį tikrai galima paskaninti dilgelėmis) ar varškėčių su dilgėlėmis.

Na, o pagrindinė mano žinia – pabandykime savo kailiu patirti, kaip gyvena penktadalis mūsų bendrapiliečių, kenčiančių nepriteklių. Tai leis paaštrinti atjautą ir solidarumą. Dosnumą praktikuoti galime paaukodami lėšų skurstančių maitinimui – 5 litais pasidalinti galime tel. 1343, didesnę sumą pervesti kviečia portalas Aukok.lt  arba galima prisijungti prie „Maisto banko“ ir Beatos iniciatyvos „Kviečiu į svečius“.

Ačiū labai!