Ar jūs atsimenate, kai buvo atidarytas Disneyland‘as? Aš atsimenu, nes man rodos, kad aš dar buvau mokykloje. Tai atrodė nepasiekiama ir kažkas ypatingo, nors niekada nebuvau užsirašius to kaip vieno iš būtinų aplankyti vietų sąraše.
Apie tai, kaip jam patiko Disneyland‘as, rašė Užkalnis. Šiaip suprantu, kad Lietuvoje ir taip vaikams yra tiek ir tiek pramogų, tad jokie Disneyland‘ai, netūno Lietuvos vaikų svajonių sąrašuose. Tai kaip čia kilo mums tokia geniali idėja? Na nesigirsiu, kad visiškai patys originaliai pasirinkom. Mūsų giminės, tiksliau, Tomo brolis su šeima nusprendė, kad ten vyks iš karto po naujų metų. Kadangi šeima didelė ir, kaip moderniose šeimose būna, ne visi vaikai gyvena vienuose namuose ir dalinami tarp mamos ir tėčio, tai tas laikas, kai galima pamatyti pusseseres, yra ribotas, turime taikytis. O šeimos ryšius palaikyti būtina. Tai aš, kaip visada iniciatorė, sakau: važiuojam būtinai. Pažiūrėsim, kaip ten viskas yra.
Ir va Kalėdų senis išrašė pakvietimus, padėjo po egle, o sausio pirmą susėdę į Ryanair‘ą pakilom Beauvais link… Tai yra ganėtinai tolimas Paryžiaus oro uostas. Tiksliau, jis net ne Paryžiaus oro uostas, čia panašiai, kaip sakytume, kad Kaišiadorys yra Vilniaus mikrorajonas, tai Beavuais yra „Paris oro uostas“. Na gerai, užteks burbėti. Bet faktas akivaizdus: į Paryžių nukreiptas keleriopai mažesnis lietuvių srautas nei į Londoną, kai keturių asmenų šeimai bilietai Kalėdų laikotarpiu kainuoja tiek pat, kiek į Dubajų įprastu metu. Bet tai čia vėl tik detalės.
Tai ką aš jums galiu pasakyti apie tą oro uostą? Viskas labai gerai: bilietus nusiperkat iš anksto (16 eurų į vieną pusę) ir juos atsispausdinę pateikiate tik išėję į lauką vairuotojui, už valandos su trupučiu jau išlipate Port Marrais, kuris yra Paryžiuje ir visai netoli nuo esminių vietų. Tik va štai aš čia jums pasakysiu, kad tikrai ne Vilniaus oro uostas yra išskirtinis, iš tiesų, tai dabar net visa galva aukščiau už paprastą autobusų stotį Paryžiuje, nes čia jau yra normalūs tarifai ir nieks neapsuks. O va išlipę iš Marais, mes, įlipę į pirmą pasisiūliusį taxi, sumokėjom tris kartus daugiau nei turėjo kainuoti. Bet tai vėl tik detalės ir tik pasitvirtina, kad ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje, ir kur tik nori – kas nori, tas apsuks. Nėra vieni blogesni už kitus ar atvirkščiai…
Ką apie Paryžių? Buvom ten dvi naktis. Aš nieko negaliu apie jį pasakyti, tik tiek, kad kiek Gi de Mopasanas bebūtų burnojęs ant šitos baisybės, tas Eifelis (ypač, kai mirga naktį) yra malonus akiai.
O dabar didžioji šventė – Disneyland‘as
Viešbutis
Apsistoję buvom: Radisson Blu, keturių žvaigždučių, ten ir mūsų giminės įsikūrė. Mane, tiesa, visai prieinama kaina pradžioje stebino, bet nėra nieko pigaus in France, ir ypač Disneyland‘o pašonėje. Nes pusryčiai, pvz., kainavo 70 eurų šeimai. Maistas buvo labai prastokas, toks labai varganas, kai bando būti kažkuo, bet nieko neišeina. Duona senstelėjus, sviestas tik iš šaldytuvo, kiaulienos išpjova perdžiovinta, porcijos mažos, kainos didelės. Bet viešbutis švarus, didžiulis, patalynė maloni ir medvilninė, autobusiukas tvarkingai kursavo tarp viešbučio ir parko. Tai tiek.
Disneyland‘as
Pradėkime nuo to, kad mūsų šeima jau spėjo pajusti tą smagumą Floridoje prieš dvejus metus. Tada vaikai visai maži buvo ir jiems viskas atrodė tikra ir spalvinga. Eilės buvo solidžios. Man atrodo, kad čia Disneyland‘o vizitinė kortelė. Vieno karto Floridoje užteko pamatyti, kad Paryžiaus Disneyland‘as yra labai tiksli kopija: ta pati gatvė, ta pati pilis, tie patys atrakcionai, kavinės, laivas ir parko išdėstymas.
Kai tik atėjom į parką, aš iš karto užsinorėjau daugiau paskaityti apie patį Voltą Disnėjų. Juk viskas prasidėjo nuo jo, nuo vieno žmogaus vizijos ir svajonės bei noro teikti laimės, nes būtent taip Disnėjus apibūdino savo gyvenimo prasmę. Kad vieno žmogaus vizija pavirs į tai, kas apjuos ir praktiškai įkaitais paims pusę pasaulio vaikų ir suaugusiųjų, net ir pats Disnėjus negalėjo įsivaizduoti. Tai va, aš jau įsidėjau knygą apie Disnėjų į savo skaityklę… Bet toliau…
Laikite tęsinio…
Na ir dar pora žodžių apie maistą. Ar girdėjote, kad savaitgalį žada staigiai atšalti? Tai štai šaltam orui labai šiltas ir skanus bei sotus maistas: kiaulienos troškinys su perlinėmis kruopomis ir džiovintais grybais.
Gero savaitgalio.
Labai laukiu tesinio, nes kazkodel noriu aplankyti Paryziaus Disneyland 🙂 gal kokiai progai pasitaikius ir nuvyksim 🙂 arba ne 😀 jei nekoks tesinys bus 🙂
Porte Maillot – ten atvyskta autobusas is Beauvais…ir nera cia jokia autobusu stotis ar pansiai. Jei taxas brangiai kainavo – reikejo Metro vaziuot, nes porte Maillot yra M°1 : vaziuoja per visa Paryziu…
Na tiek: geru nuotykiu!
Kuo galima pakeisti morkų ir obuolių sultis, nes manau iš teatrapakų jos netinka?
Beata, jūs skaitote mano mintis :DD
Vakar galvoju reik pagaminti šį troškinį, ieškojau visur recepto ir niekaip neradau (matyt blogai ieškojau xi xi xi ) ir štai mano orkaitėje jau troškinasi o aš skaitau jūsų blogą ir še tau pasiūlymas pasigaminti :)) xi xi 🙂
Na labai jau gražus pasakojimas ir nuotraukos labai gražios….. labai lauksiu tęsinio 🙂
Laukiam tęsinio… 🙂 studijų metu turėjau galimybę nuvykti į šią vietą, studijavau tam tikrą laiką Université Paris X Nanterre, gailiuosi, kad nepasinaudojau galimybę aplankyti Disneyland’o 🙂 bet gal turėsiu progą tai padaryti su visa savo šeima 🙂
netikslumas: autobusas is oro uosto sustoja Port Maillot
oi kaip nostalgija uzpuole… studiju metais teko darbuotis siame parke, tai buvo pacios nuostabiausios vasaros, prizadejau sau sugrizti su seima, na, dar pora meteliu teks luktelti, todel lb smagu skaityti ispudzius kaip ten kas:)
Mes šių metų Kalėdas praleidome Disneyland’ o parke, Kalėdos , visa šeima kartu ir parke jautėmes kaip pasakos dalyviai. Geresnio laiko aplankyti parka manau nėra, vertinant kad oro sąlygos ir lankytoju skaičiaus santykį. Tiesa mes keliavome su kemperiu, skristi nesiryžome, todėl turėjome kitokiu nuotykiu.