Vakar aš įsigijau brangų veido kremą. Tiesiog ėjau pro šalį, reikėjo to ir ano (tiksliau, nieko, tiksliau – tušo), tada pamačiau, kad jei perki du dalykus, gauni dovanų. Negaliu aš atsispirti tokiems pasiūlymams ir viskas. Juk tas kaltės jausmas kažkaip būna sumažintas, kad va, pirkau, nes toks jau geras pasiūlymas buvo, jau toks geras, kad praktiškai už dyką čia viskas… Bet vis tiek – brangiausias kremas mano gyvenime ir dar be to – naktinis. Galvoju, nu ką, moterie, gal laikas susirūpinti? Žinau ir jaunesnių už save seniai susirūpinusių ir kultivuojančių brangių kremų sportą. Tai aš, kaip kokia neišprusėlė (tiesą sakant, ir esu neišprusėlė tuose visuose kremuose), sakau mergaitei pardavėjai – ar ne per anksti man šitas kremas? Ji išpūtė akis kaip vokiška lėlė ir sako: „Oi oi oi oi, tikrai ne“… Tai va, turiu tą kremą.
Mano draugė Vaida, su kuria kas dieną plepame internetiniu būdu, sako, kad reikia jai vieno puodo patiekalų, nes persikraustė į butą, kur viryklė be orkaitės ir panašiai. Tai praėjusios savaitės mūsų namų virtuvės žvaigždė buvo toks vieno puodo patiekalas su ėriuko mėsa ir daržovėmis. Taigi dabar trumpai apie investicijas ne į kremus, o į puodus. Geras sunkus ketaus puodas – geriausia mano virtuvės investicija, naudoju bent kartą per savaitę… Jame geriausiai pasidaro visokie ilgo troškinimo reikalaujantys vieno puodo patiekalai ar bolognese padažas. Jį galima palikti ant mažiausios įmanomos ugnelės ant viryklės ar kelioms valandoms įgrūsti į orkaitę, po to iš jos traukti stebuklų stebuklus… Taip, šitie puodai tikrai nepigūs. Bet visai nebūtina pirkti Le Creuset. Nors kai pagalvoji, tai vienas geras puodas, kuris tau tarnaus visą gyvenimą ir dar, jei pakelsi jį nuo žemės, galėsi apsiginti nuo kokių užpuolikų ar vagių (arba užsimesti ant kojos, kad nagas nueitų) kainuoja tiek, kiek du mandri prancūziški kremai veidui arba vienas šveicariškas. Tai štai tokia aritmetika. Gal ir nevykęs palyginimas, nors, kaip sako mano Tomas – brangių kremų skeptikas, it’s only baby lotion with some posh perfume, tai aš čia vis apie tuos puodus… Tikrai žinau, kad Lietuvoje tokių yra, turbūt kainos nemažos (tikrai mačiau, kad „Stalas ir virtuvė“ vokiškus turi). Tie, kas skaito mano blog‘ą, tą puodą ir jam rekomenduojamus patiekalus jau yra pastebėję… Ir iš tikro, tai nei man kas mokėjo, nei kas prašė, bet puodą tai rekomenduoju labai…
Tai dabar apie paskutinį puodo darbą trumpai. Tomo mama mums savo kaime nuperka avinuką, tada jį gabalais veža arba mes atsivežame, taip per žiemą jį ir suvalgome… Štai neseniai kulinaras – poetas Giedrius – surašė puikią psalmę savo avinukui, o dabar aš trumpai apie savo avinuko troškinį. Suprantu, kad avinuko mėsos, ypač Lietuvoje, nėra taip paprasta gauti, bet manau, jei jos neturite ir avinuką pakeisite veršiuku ar, galų gale, kiaulaite, tai tikrai jau nebus baisi bėda. Viskas labai labai paprasta, aš šitam specialiai visko naudojau minimaliai, patys paprasčiausi prieskoniai – jokio vyno ar kokių mandrų prieskonių. Tik mėsa, svogūnai, morkos, saliero lapai, čiobrelis, druska, pipirai ir lauro lapiūkštis.
Mane domina le creuset puodai…Noriu paklausti ar jie tinkami kasdieniniam naudojimui,ta prasme ar jis skirtas tik tiems patiekalams kurie reikalauja aukstos temperaturos ir ilgo troskinimo,virimo ar kepimo?Pvz.: ar galima juose virti bulves,desreles,troskinti kotleciukus ir panasiai…:)
Sveika Beata, as jau seniai ziuredama i receptu nuotraukas vis baltai pavydedavau to skanaus raudono puodo,dabar netycia atradau dar ir pagyriamaji zodi bloge apie ji:) kai uz lango taip salta,noretusi silto troskinio… o be Le Creuset, kokius dar patarkit galima butu isigyt? labai jau brangus tie lecreuset’ai…:)
yra ir ne butinai le cruset, o paprastesni, (tikrai jei be proto brangūs) svarbu kad būtų sunkūs ir metaliniai
Sveiki, šiuo metu matau pamanomai kainuojančius emaliuotus Fontignac, tiesa, gamyba iš Prancūzijos perleista kiniečiams, užtat ir kaina 40-50 eurų pas Thomas Phillips. Jų dangtis turi išsikišimus lašams iš garų susirinkti, tad gaminant papildomai drėkina kepinį. Ir dangčio iškišos skirtos užkišti už rankenų – tad nereikia ieškoti vietos kur padėti dangtį. Šaunus dizainas.