Gera skaičiuoti viščiukus, ar ne? Kai gali tiesiog atsipūsti ir pasidžiaugti rezultatais… Ar pakankamai dažnai tai darome? Aš pagalvoju, kad gal dažniau reikėtų pasidžiaugti ir, galų gale, pasigirti, bet taip jau yra, kad tas „nemiegok ant laurų” vis kažkur netoli budi…
Šiais metais, kviesdama visus dalyvauti labdaringoje iniciatyvoje „Kviečiu į svečius”, sakiau, kad norėčiau pati gyvai susipažinti ir ranką paspausti tiems, kurie rengs labdaringas vaišes ir padės priartėti prie tos sumos, kurią svajojom “Maisto bankui” surinkti.
Ir viskas išsipildė! Mes visi kartu tiems, kuriems labiausiai reikalinga parama maistu, surinkome beveik 45 tūkstančius litų, o praėjusią savaitę pas mane virtuvėje įvyko ir seniai žadėti padėkos pietūs aktyviausiems „Kviečiu į svečius“ dalyviams.
Malonus sutapimas, bet tie padėkos pietūs surengti likus savaitei iki JAV Padėkos dienos… Taigi planas buvo toks: pakviesti apie 30 aktyviausių vaišiu rengėjų iš visos Lietuvos. Aš pasišoviau visus pavaišinti. Mano Bronė, kuri mane nuo visokių vėjų ir persidirbimo saugo, patarė – o gal paraginam savo svečius taip pat kažką skanaus atsinešti?? Ir tikrai visi atėjo su tortais, pyragais ir triufeliais, ir pagardais… Ir nejučia kaip toj pasakoj „Staleli, pasidenk…”, mūsų vaišių stalas staiga padvigubėjo ar net patrigubėjo! Stalas buvo toks gausus, kad trūko tik jubiliato kokio su juosta persijuosusio…
Žodžiu, viskas vyko pagal visas geriausias lietuviško vaišingumo taisykles. Taigi ne tik susipažinome, bet ir ne vienu geru receptu pasidalijom. Visi išėjo sotūs, laimingi ir dar nemažais lauknešėliais nešini.
Tokia ir yra “Kviečiu į svečius” esmė – padauginti gerumą, vaišingumą ir dosnumą. Nes kai pries trejus metus sumaniau šią iniciatyvą, tai mano vizija buvo maždaug tokia – vieną rugsėjo dieną visa Lietuva susirenka prie bendrų stalų, pasijaučia tvirtos bendruomenės nariais, kurie nori dalintis savo džiaugmais ir kartu padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.
Ir iš tiesų visi mano padėkos pietų svečiai pasakodami apie savo surengtas šventes džiaugėsi, kad dalyvavo iniciatyvoje “Kviečiu į svečius” ir dalijosi tik geriausiais įspūdžiais. Taip, tikrai šiam žingsniui reikia pasiruošti, tam reikia skirti ir laiko, ir dėmesio, ir pinigų, bet tai sugrįžta dešimteriopai visomis gerumo bangomis.. Ačiū jums visiems, dalyvavusiems šioje gerumo ir dosnumo iniciatyvoje!
Na o jei jums dar nepabodo manęs klausytis, greitai dalinuoti, kuo vaišinau savo svečius.
- Lašiša švediškai arba Gravad lax (labai šventiniam periodui tinkantis receptas, Kalėdoms artėjančioms tokią vėl darysiu)
- Žalios salotos su pomidorais ir paprasčiausiu dressingu
- Poetiškos burokėlių salotos
- Rukolos, džiovintų saulėje pomidorų, moliūgo ir artišokų salotos
- Grikių, keptų moliūgų, fetos ir moliūgų sėklų puikiosios salotos
- Tada dar sūrio lėkštė – padėklas su trijų rūšių pagardais
- Duonos gausybė
- Du paštetai: vienas- burokėlių, lazdyno riešutų ir karamelizuotų svogūnų, kitas – paprikų ir moliūgo sėklų.
O jau sveteliai kad pritempė tortų ir saldumų, ir skanumynų ohohohoho….
Taigi dar kartą ačiū visiems, kurie prisidėjo prie „Kviečiu į svečius”. Tikrai kviesiu tą daryti ir kitais metais.
(P.S. o už ką tik matytas nuotraukas dėkoju Dovilei Jakštaitei – vienai iš mano padėkos pietų svečių)
