Norėčiau be banalybių, kad oi, jau pusė rugsėjo. Norėčiau geriau sakyti: „koks buvo geras savaitgalis!“ Praktiškai visą laiką bėgau ir šokinėjau. Turiu keletą aptarimo vertų pasakojimų: aštrios picos olimpiada, Unicef bėgimas ir Vilniaus maratonas, kuriame aš (kaip visada) dalyvavau kaip palaikantis asmuo.
Tai gal pradėkime nuo Rudens? Sprendžiant iš bendrosios erdvės, grybai dar nedygsta. Ar taip? Ar jau grybų randate? Jei nerasite, tai visada galite išsikepti. Tiesą sakant, man tai grybukai ir nepuošti labai gardu….
Aš, žinote, dar ką dariau savaitgalį? Viriau aviečių uogienę. Vienu metu mane net buvo apėmusi neviltis – kada, kada aš čia baigsiu?! Ir kiek galima… Bet nieko, išviriau ir netgi, sakyčiau, labai greitai. Parodysiu jums šį mano sezono aviečių uogienių hitą jau šį šeštadienį, laidoje „Beatos virtuvė” 16 val.
O dabar apie penktadienį. Taigi, mano Tomas sugalvojo, kad reikia organizuoti aštriausios picos valgymo olimpiadą. Kaip tarė, taip ir padarė – visų pirma tai užsisakė kažkokių super aštrių padažų iš Amerikos, paskui sugalvojo, kad reikia ir vietinį, specialų išvirti. Man tas konkursas, kuriame dalyvavo VIEN TIK VYRAI buvo ir smagumas, ir stresas. Nes jau taip aštriai tas picas užtaisė! Ir dar specialiai išvirtą padažą ant viršaus dėjo (mūsų virėjas Lukas šį padažą virė su DUJOKAUKE).
Bet buvo labai smagu ir linksma. Nors aš ir laksčiau kaip susirūpinusi mamytė: „nedėkite tiek padažo! Nedėkite tiek čili! O kas, jei skrandis sustos?“ Bet viskas buvo gerai. Ir nugalėjo Arnoldas, kuris atėjo su šeima. Jis įveikė atrankinį turą tik kelias aštrias ašaras išliejęs ir paskui nugalėjo. Tiesą sakant, visi trys finalistai buvo labai rimtai nusiteikę: labai gražiai nuaugęs barzdotas jaunuolis Gilbertas, simpatiškas prancūzas Giom ir Arnoldas. Tomas sakė, – iš karto matėsi, kad Arnoldas atėjo laimėti, ir laimėjo. Valioooo!!!
Dar daugiau laimėtojų buvo Unicefo bėgime. Jis vyko Vingio parke. Aš ėjau su dovanomis: „Mamų knyga“, rudens žurnalas „Beatos virtuvė“, Playmobil žaisliukai ir dar skanėstų pažadėjau. Tai ką gi, galvoju, iškepsiu sveikuolišką gardėsį be cukraus. Su avižomis, figomis, džiovintomis datulėmis, spanguolėmis ir riešutais. Iškepiau. Visa šeima išpeikė. Sakė, – nea, negeras, tai dar ant greičio iškepiau visada patikrintą skanumyną brownie arba šokoladainį.
Viską supakavau į gražias dėžutes, kurias man atvežė Ella Mi Bella, ir bėgom. Jurgis taip bėgo, kad pametė batą, tai buvo labai nelaimingas, bet nieko.
O sekmadienį aš ir vėl nebėgau jokiame bėgime… He he he he… Išleidau vyrą.
