Ei tai vija pinavija, visą diena grybais lyja. Visą dieną, nuo pat ryto Grybai krito krito krito. Kai lietus nustojo lijęs, pražydėjo pinavijos. O miške išdygo grybų šimtas trisdešimt sodybų. Šitų grybų pulkaunykas, buvo storas Baravykas. – Justinas Marcinkevičius ir jo šlovingo Grybų karo pradžia, dauguma šias eilutes turbūt mokat mintinai, aš beveik moku mintinai, bet teisybės dėlei dar išrausiau iš vaikų kambario knygų dėžės pasitikrinimui. (paveikslėlyje Gintaro Jociaus nuostabi Justino Marcinkevičiaus „Grybų karo” iliustracija)
Iš tiesų nuostabiausia knyga, kurią su didžiausiu malonumu skaitau sau ir vaikams. (Labiau sau, nei vaikams, tada visaip kaip galiu vaidinti raiškiojo skaitymo konkursą) Manau ši Justino Marcinkevičiaus knyga turėtų būti kiekvienuose lietuviškuose namuose. Geriau ir nebūna. Taigi apie grybus ir poeziją. Turbūt grybavimas, kai kuriem, polėkio ir atgaivos sielai bei kūnui suteikia nemažiau nei tauriausios poezijos vakaras. Ar pažįstate nors vieną žmogų (net neabejoju kad pažįstate) kuriam sudrėksta delnai ir užsidega akys prakalbus apie grybavimą. Kurie sapnuoja grybus ir pažįsta savo miškus, turi „savo” vietas bei vardu ir pavarde kreipiasi į visus miško medžius, ypač gražiai plepa su tais prie kurių šaknų surandą tą simbiozinio ryšio epogėjų – pilvotų baravykų šeimynėlę. Grybavimas tai nei sportas nei laisvalaikio užsiėmimas, nei būdas pripildyti šaldytuvą ir pasiruošti žiemai, tai sakyčiau yra gyvenimo būdas, aistra ir pomėgis, kuris gali stoti vienoje eilėje su pomėgiu nerti vašeliu, nardyti ar šokinėti iš parašiuto (t.y. su parašiutu). Ir šitą nuostabų pomėgį kultyvuoja nemaža dalis tautiečių..Todėl drąsiai galiu teigti, kad Lietuva gali didžiuotis, ne tik krepšinininkais, bet ir grybautojais… ir jei tik būtų organizuojama grybavimo olimpiada ar koks čempionatas, be jokios abejonės mes tikrai stovėtume ant prizininkų pakylos. Ir tada paskui visokie grybavimo treneriai sakytų, kad lietuviai yra gimę ne žaisti krepšinį, o grybauti. Va aš pati, oi tikrai negalėčiau pretenduoti į jokį auksą grybavimo olimpiadoje. Aš esu blogiausia grybautoja kokia tik gali būti, bet jaučiu begalinę pagarbą ir susižavėjimą tais kuriems drėksta rankos ir žiba akys, ir paduose atsiranda spyruoklės vos tik jie paleidžiami pasiganyti miškuose. Apie savo draugės Vitos mamą ponią Jadvygą jau rašiau, ir ji tikrai, garantuoju, verda legendinę baravykų sriubą, kurios receptas yra ir mano knygoje. Jei jums nusišypsotų laimė susipažinti su ponia Jadvyga, jūs galbūt ir galėtumete gerai pagalvoję įtarti, kad ji yra grybavimo čempionė, o, kad mano bičiulė Marija yra grybavimo ekspertė tai niekuomet…Ji mergina, kuri gali šėlti kokiam bare iki paryčių ir žino daugiau S ženklų pažymėtų anekdotų, negul bet koks kitas mano pažįstamas žmogus. ji vaikšto su aptemptais džinsais, ir turi trumpus gražiai nukirptus šviesius plaukus.Taigi jei ją sutiktumėt tai galvotumėt, kas gi šita iškalbinga gražuolė, (kurios kalbos perlai, draugų kompanijoje neretai tampa bendrinio naudojimo posakiais ir išsireiškimais) ????…. Greičiausiai pirma mintis būtų: ji yra didžiausia Andriaus Mamontovo fanė nuo 13 metų ( o ji tokia ir yra) o ne grybavimo čempionė, bet iš tikrųjų ji yra tikra grybų karalienė (ir niekad neįtartum). Aš šiandien vos nenuvirtau nuo kėdės kai facebooke pamačiau jos miško grobį. Mariute Mariute, prašau greitai parašyt savo firminius grybų receptus. (apie šią galimybę, mes jau buvome kalbėje prie jos išvirtos grybų sriubos) jau siunčiau jai maldaujantį emailą. Ir štai kokia čempionė, kokia spartuolė ir pirmūnė – man per dešimt minučių viską atsiuntė ir receptus puikiuosius ir nuotraukas. O receptų bus net du. Vienas nuostabiai baravykų sriubai su perlinėmis kruopomis ir lydytu sūreliu, ir antras receptas žiemai ir ne tik – marinuoti baravykai. Taigi suvaldau savo nepamatuotą pavydą, kad kiti gali džiaugtis tokiais kalnais baravykų dalinuosi Marijos receptais. Kalba Marija:
Šiandien facebook.com tinkle Beata užmatė mano įkeltą foto, ir nedelsiant kreipėsi su klausimu – ką veikiu su grybais. Su malonumu galiu pasidalinti ką su jais veikiu, nes būtent rugsėjį ir daugiausia veikiu. Man ruduo visada asocijuojasi su mišku ir grybais, nes dar visai mažytė, beveik naktį, būdavau keliama, aunama guminiais batais ir pirmyn į mišką. Dėl baravykų kiekio lenktyniaudavome ne tik su šeima, bet ir su visa šeimos bičiulių šutve, kuri grybams ištikima liko iki šiol, todėl praėjusį savaitgalį buvo nuspręsta atidaryti sezoną ir pirmą kartą šiais metais nuvažiuoti grybauti. Ponios ir ponai, netuščiažodžiaujant, kelios rezultato nuotraukos ir mano mėgstamiausių grybų – baravykų receptūros. Marijos Baravykų sriuba ir Marijos marinuoti baravykai. o štai čia nuotrauka pasigrožėkime Marijos surinktais baravykais.
Ech, Beata, perskaiciau si tavo irasa ir negalejau nepasidalinti ispudziais apie savo teti ir jo aistra grybams! Praktiskai vidury nakties pazadintas mano tetusis neatsisakytu sokti i guminius ir lekti i miska, na, bet kadangi niekas jo nezadina, tai pasizadina save pats: anksti keles, dar pries darbus, i miska islekia, tada vaziuoja i darba, na, o is ten praktiskai tiesiai – vel i grybyna! Taip ir gyvena rezimu: grybai-darbas-grybai-miegas :)) Ir taip tesiasi visa rudeni, kol tik grybu yra (vargse mama, kuri paskui tuos grybus valo, nes tetis vien del savo laiko, praleisto miske, fiziskai nebespeja ju valyt!). Turi jisai savo vieteles, savo grybynus, kur kiekviena kvadratini metra pazista, zino, jog prie tos puseles baravyku „miestelis”, prie anu eglaiciu – raudonikiai visada dygsta… kitokiu grybu, apart baravyku girios karaliu ir raudonikiu jis ir nerenka:) Sako, dzukams paliekam voveruskas, lepsius, kazlekus ir kitus misko gyventojus, o pats, kaip grynakraujis zemaitis is dregnu zemaitijos misku tik baravykus tempia! O ju buna daug!:) Ne vienas dede, nuo miesto triuksmo pabegti noredamas, uzsuka pas mano teti, kuris mielai atlieka gido pareigas ir aprodo geriausius savo grybynus! Tiesa, sako, jog geriausia jam grybauti tik su savim – tada pabuna su savo mintimis, apmasto viska:) tai toks tas mano tetis, grybynu uzkariautojas!
[…] Parduotuvė ← Šlovė Baravykui, tam grybų pulkaunykui […]
nuostabi sriuba. stebuklinga. is nostalgijos siai sriubai as net puoda, kuriame vire si sriuba, dar laikau pas save, kad tas prisiminimas apie sriuba liktu kuo ilgiau:)