Vakar buvau įbridusi į sniegą, todėl beveik pražiopsojau, bet nepražiopsojau, nes va, dabar sėdžiu ir apgalvoju savo blog’o gimtadienį. Jis yra šiandien, sausio 6 (nes rašau šiandien). o publikuosiu rytoj, tai jau bus tada šiandien ir pasikeis į vakar. Na, nebepainiosiu, nes ir taip po švenčių visi mėginam atsigauti ir į ritmą sugrįžti, o jei rimtai, tai aš net kaip kokia senolė, atsivertusi savo blog’o kalendorių, turėjau su pieštuku skaičiuoti, kiek gi tų metų praėjo. Visi septyneri dideli, ilgi, gražūs, skanūs, nerangyti, tašyti vėtyti, ir besitrankantys metai praėjo. Ir dabar jau į aštuntus įeinu. Aš pati negaliu patikėti! Ir prieš visuotinį pasižadėjimų masinį aptarimą turiu pasakyti, ką jau sakiau daug kartų, – 2007 metais blog’as buvo tik mano naujųjų metų apsisprendimas. Aš pusę metų galvojau ir stebėjau, o paskui ėmiau ir prisiverčiau. Pradėjau rašyti 2008 (nors apsisprendžiau anksčiau), iš tiesų, tie pokyčiai atėjo kažkaip su pilvais ir vaikais, ir pokalbio su savimi, ką aš veikiu, kas man svarbu ir kas man patinka. Aš ir dabar atsimenu tą pokalbį, kurį turėjau su savimi mūsų pirmajame su Tomu bute Londone, tada dar apie vaikus nė kalbos, nė minties nebuvo. Buvom tik šviežiai susituokę ir įsigiję pirmą gyvenamą plotą. (2003) Tada aš sėdėjau ant sofos ir galvojau: kas yra tai, kas man patiktų taip pat, kaip mano svajonių profesija žurnalistika…kas, kas, kas?? Ir radau atsakymą. Maistas ir istorijos. Taigi, toli niekur nenušokau, – istorijos man ir taip patikdavo (baigiau tai žurnalistiką ir komunikacjios mokslus), tik jos pradėjo labiau suktis apie maistą.
Matote, kiek ilgai kaupiausi nuo 2003, kai nusprendžiau, kad tai yra mano alternatyvus greitkelis (žinot, juk galima į Klaipėdą važiuot autostrada, bet galima ir Panemune…) Taigi. O blog’ą pradėjau rašyti, nes norėjau išbandyti save ir kitus (ar pajėgs jie skaityti, ar bus kam nors įdomu??) Ir pradėjau patyliukais rašyti. Labai patyliukais. Dabar, kai paskaitau pirmą įrašą, kuris buvo neredaguotas ir be lietuviškumų, nes kažkaip nemokėjau jų įjungti, tai gal ir norisi pasitaisyti tuos dalykus, bet aš tai beveik tokia pati… Bet ne apie mane susirinkome pakalbėti. Visų pirma tai:
a) kiekvienas pasiryžimas naujiems metams gali pavirsti visai nauju gyvenimu, ir nauju keliu, veikla ir užsiėmimu, ir naujomis knygomis. Ir šiaip, gali atnešti, ko net nesitikėjote ir nesvajojote (kaip, pavyzdžiui, aš), todėl svarbiausia yra žinote, kas?? Ne, svajoti neužtenka, reikia VEIKTI.
b) Man įdomu dabar labai, ko jūs norėtumėt? Ko blog’ui trūksta? Kas čia patinka? Kas nelabai? Kaip galima būtų geriau? Ar trumpiau rašyti, bet dažniau, ar kaip? Todėl skelbiu pageidavimų koncertą šia tema.
c) Kas dar rašo blog’ą taip ilgai, kaip aš??? Prašau, parodykite, gal jūs rašote ar tokį skaitote? Parodykite tikrai, nes norėčiau pasidairyti, kas tie kiti dinozaurai, ir šiaip, kažkaip jaučiu blog’ų alkį. Pastebėjau, kad labai mažai skaitau, kažkaip tas FB išstūmė, ar ne taip, kad išstūmė, bet truputį stumtelėjo į šoną tinklaraščius…
d) Ačiū, kad skaitote, nes nėra žiūrovų – nėra spektaklio… Pageidaukite.
Ilgai galvojau kuo iliustruoti šitą gimtadienį, negi tortu su žvakutėmis??? Cha, cha, cha, kadangi blog’as yra mano namai internete, tai atlikau didelį darbą – suradau septynias nuotraukas, po nuotrauką už kiekvienus blog’o gyvenimo metus…Pradedame nuo 2008 metų, čia jau tris ar keturis mėnesius rašau blog’ą, čia balandis, Jurgis gims po mėnesio maždaug, mes su Izabele Queens Park ir su Tomu, kuris fotkina (mes Londone gyvenome netoli).
O čia jau Jurgiui visas vienas metas, kadangi gimtadienio šventę truputį miegojo, tai va, atsikėlęs ne visas nuotaikoj. Čia 2009 gegužė.
Čia 2010 vasaris. Aš su savo pirmąja knyga rankoje, čia fotografuota „Knygnešyje”, atsimenu šitą suknelę iš Reiss, ir pėdkelnes iš Marks and Spencer, akinių neatsimenu, ir kažkaip atrodau įtartinai plona, kur žandai???? Kas per kaklas??? Cha, gal reikėtų atsispausdinti įkvėpimui daugiau gyventi sriubos nei panetonnės pasaulyje? Che, che, che…
2011 metai, – pristatomas šeimos kalendorius, mano rankose gražuolė Nida Agota, mano krikšto dukra, kuri, beje, dabar ilgakasė blondinė… (ją, beje, galite pamatyti ir ant šių metų šeimos kalendoriaus ir mano žiemos žurnalo viršelio)
2012 Kovas – su mano tėčiu Jonu ir mano krikšto dukra Elžbieta. Čia buvome pas mano sesę Odetą, šventėme jos išankstinį gimtadienį ir ten buvo fotografuojama mano kepinių knygos dalis apie tortus…
2013 rugsėjis. Metai, kai grižome gyventi į Lietuvą. Čia „Kviečiu į svečius” pusryčiai, esu laiminga, moku ir tokius veidus daryti… Selfis su Tomu.
2014 sausis. Spagečiai lofte vaikam, fotografuojasi „Mamų knyga”, šalia Izabelė ir Nida (nuotraukos autorė Raimonda Vyšnia).
Oi, kaip bėga metai! Man atrodo, aš truputį paaugau ir, na, būkime atviri, na, lengvai jau esu trisdešimties su trupučiu, o ne dvidešimties su kažkiek…Bet viskas tik geryn su metais? O nuotraukas pavartyti malonu taip pat…Vis žadu pasidaryti albumus, o ne tik kompiuteryje jas laikyti… O šiaip, pabaigai, – taip malonu apžvelgti, kas nuveikta, ir pačiai pasižiūrėti truputį atgal, ačiū, kad tiek metų esate su manimi…
Sveikinu blogą ir jo autorę! Tu esi įkvėpimas visiems!
Beata, atrodote visur nuostabiai, ar su zandais ar su akinaisi ar be ju:).
Beata, tiek ilgai veikiantis tinklaraštis ir visa Tavo kelionė yra didžiulis įkvėpimas. Aš rašau tinklaraštį su pertraukomis 9-10 metų (nuo tada kai tik atsirado blogas.lt sistema) ir pagaliau jaučiu radusi temą, apie kurią man įdomu rašyti. Taip pat labai gerai prisimenu Tavo tinklarščio pradžią, nuotraukas ir tekstus. Ir lankydamasi Tavo puslapyje dabar, džiaugiuosi profesionalumu ir tuo, kad esi pavyzdys ką galima pasiekti rašant tinklaraštį.
Esi įkvėpėja kaip galima darant kas patinka pasiekti daug, kaip galima tobulėti, eiti į priekį ir būti įvairiapusiška, turėti savo verslą ir likti nuoširdžia.
Tikiuosi nesupyksi, bet man esi kaip lietuviškoji Martha Stewart, įkvepianti moteris būti veikliomis, daryt kas patinka ir tuo dalintis su kitais.
Linkėjimai ir sveikinimai tokios gražios sukakties proga.
Sigita TenKurNamai.lt tinklaraščio autorė
Sigita koks nerealus jūsų tinklaraštis!!!!! kaip ačiū kad pasidalinote ir kaip ačiū už paaikymą, super super super einu pasidairyti po jūsų kiemą:))
Beata, ačiū!! Ir koks smagumas man tokius žodžius iš pačios girdėti 🙂
Sveikinu Beata! Kaip visada zaviuosi ir jau nebegaliu gyventi be „Beatos virtuves”- atgaiva, malonumas, zinios, stimulas ir tiesiog terapija!
Labai patiko Sigitos komentaras. Be galo taiklus.
Nuoširdūs sveikinimai 🙂 Ačiū, Beata, už visus įrašus ir pasidalinimus gyvenimiškose srityse. Ir už nuoseklų pastovumą, ačiū.
p.s. atsiprašau, jei tai pasirodys netaktiška ir ne mano reikalas, bet tokia graži nuotrauka, ne, ne nuotrauka, o moteris nuotraukoje 2010 m su pirma knyga :). Ir žinau kodėl – dėl ilgų lygių plaukų šukuosenos. Tokia šukuosena duoda daug privalumų- jaunina, lieknina ir t.t. Jei kils noras 2015 vėl būti ilgakase – tai labai gražu 🙂
Miela Beata! Sveikinimai nuosirdziausi paciai nuosirdziausiai blogerei pasaulyje! Neisblestancio ikvepimo Beata Jums, kad galetumete ikvepti mus. Labai dziaugiuosi Jusu sekme!
Ačiū, už tai kad esi, ir esi atvira visiems nepažįstamiems skaitytojams, džiaugiuosi tuo . Malonu, kad galima ateiti į svečius ir visada pasivaišinti kuo nors nauju ir skaniu , sužinoti kuo gyveni, taip tampi vis artimesnė savesnė.
Sveikiname ir linkime, kad su mumis būtumėte dar kitus bent 8 metus 🙂
Tai pasirodo tikrai su metais moterys tik sirpsta ir atsiskleidžia tikrasis jų grožis. Iš mielos mergaičiukės virstama gundančia moterimi. 🙂
Sveikinimai su gimtadieniu!!! Ačiū už nuostabų blogą 🙂
Miela Beata,
Ar tu zinai, kad tu esi tiesiog nepakartojama! Man tavo blogas svarbesnis uz lrytas.lt. Nu atleisk del palyginimo, bet tiesiog anksciau perskaitydavau zinias, o paskui tik pramoginius puslapius. Bet kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad truksta naujienu puslapiuose pozytivumo, optimizmo, sypsenos! Visa tai ir dar daug daug daugiau randu tavo puslapyje! Man labai patinka, kad tu islieki autentiska ir nebandai pasirodyti juokinga ar kitokia. Aciu tau! Juk kartais taip svarbu zinoti, kad esi ne viena, kuri guli ant grindu, kad ne tau vienai stogas vaziuoja, nera kuo apsirengti ir is viso norisi palisti po anklode:) Savo naturalumu ir nuosirdumu tu jau tapai daugelio blogu skaitytoju drauge, o gal beveik ir seimos nare. Va mano vaikai sako: mama, o kada mes pas Beata i svecius vaziuosim? Ispuciau akis, o jie sako: juk mes pazistam ir jos suni ir namus ir vaikus:) Mano vaikai be galo megsta vartyti tavo receptu knygas ir isivaizduoja, kad tai beveik nuotrauku albumai.
Dar labai smagu, kad tu nuosirdziai bendrauji su zmonemis ir gyvai. As tikrai nebijociau prieiti ir pasisveikinti. Dar neteko, bet tikrai kazhkada pavyks gyvai tave pamatyti:) Gyvenu ne LIetuvoje, bet tikiuosi, kad tu uzsuksi ir i kitas salis:)
Man taip pat patinka ir tavo laidos! Ypac sios paskutines. O pati paskutine tai is vis pasaka. Smagu, kad tau nesvetimos temos, kurios ir mane domina. Daugiau darzoviu, maziau mesos ir alternatyvos karves pienui. Smagu, kad tu nenukrypsti i viena krastutinuma, o palaikai pusiausvyra. Bet jei tu taptum zaliavalge, vistiek skaityciau tavo bloga ir toliau gaminciau!
Man ypac artima ir malonu skaityti apie vaikus. Maniskiai tokio pat amziaus kaip tavo Izabele ir Jurgis. Man irgi tiek pat metu kaip ir tau. Taigi beveik viskas taip aktualu, kad atrodo, jog blogas tiesiog man parasytas. Va cia yra blogu sekmes paslaptis – surasti skaitytojus, kurie atrastu save ir sau rupimus dalykus tavo temose.
Prasau ir toliau kviesti idomius zmones, parask mums, kurie blogai tavo nuomone verti skaitymo! As zinok tavo deka atradau bloga jurgaadomo.lt ir „suvalgiau” visus tekstus pasigardziuodama.
Beata, tavo deka dingo baime gaminti! Dabar jau zinau, kad nera nieko neiveikiamo! Gaminau ir cepelinus ir balandelius ir jau daug tortu iskepiau! Anksciau galvojau, kad nepradesiu as cia tu cepelinu daryt, vistiek neiseis:) O dabar prasom, tik noro reikia. Tavo deka, be galo megsta gaminti mano vaikai! Beveik viska is mamu knygos jie pasiruose pagaminti. Svarbiausiai, kad as nebegalvoju, kad oi daug darbo… kiek laiko sugaisiu.. Tiesiog darau ir megaujausi. Tai pats geriausias dalykas! Ir dekui tau uz tai!
Man butu dar idomu daugiau tavo pakalbejimu moteriskumo tema. Juk kaip dazhnai pamirstam save. Mane labai ikvepe tavo raudoni lakuoti nagai! Net pati nusilakavau taip ir rezultatas geresnis nei isplautu grindu! Grindis plauti irgi pamegau! Geris nerealus. Vis prisimenu tave!
Man asmeniskai pokalbiai su tavo laidos sveciais per trumpi! 🙂 Visai nesinorejo, kad baigtusi pokalbis su Edita Mildazyte, su Andrium Mamontovu. Ir Naglis Sulija suintrigavo. nors anksciau nemegau horoskopu. Tik va cia man buvo neaisku, kas priklauso oro, vandens,zemes zenklams. Zinau, Naglis pradzioj paminejo, bet paskui pasimirso. Gal kitiems, kurie tuom domisi ir suprantama, bet man norejosi isgirsti, kada konkreciai apie mano zenkla kalbama.
Dar domintu tema – kaip taupiai ir skaniai maitinti seima. Ka vaikams i mokykla ideti. Sumustiniai jau baigia nusibosti…
Butu gera tema valentino dienai arba naujam tavo zurnalui – romantiska vakariene dviems . Issukis – lengvai pagaminama, skanu, ne per sunku skrandziui 🙂
Vis apsidziaugiu kai randu nauju dovanu ideju! Prasom ir toliau tuom mus pamaloninti! Jau daug draugiu apdovanojau granola! Ir siemet issiviriau uogieniu!!!! Kas galejo pagalvoti! Aciu, kad tu is naujo ir kitom spalvom pristatai tokius paprastus ir uzmirstus dalykus!
Viska randu tavo knygose: ir uogieniu receptus, ir mociutes keptas cinamonines mielines bandeles.
Del laidos: as net siulyciau tau vesti kulinarine laida vaikams! Neabejoju, kad butu pasisekimas kaip tele bim bam laidos.
Beata, rasyk rasyk rasyk! Man malonu kiekviena diena rasti nauja irasa! Ir visai man ne per daug tavo kalbu. O svarbiausia – aciu, kad tu bendrauji ir atsakai i komentarus!
Sekmes! ir ACIU ACIU ACIU!
Ieva
Paprastai ir trumpai turbūt sudėtinga būtų surašyti, koks neraliai nuostabus yra šis tinklalapis. Aš pati save laikau dar virtuvės naujoke, neseniai atradusia gaminimo džiaugsmą ir galiu drąsiai pasakyti, kad jei vieniems galbūt Jamie Oliver, kitiems dar kas tampa virtuvės dievukais, tai Beata be abejonės yra mano virtuvės dievukas. Visi receptai labai aiškūs, nėra kažkokių prašmatnybių, kurių reikėtų su žiburiu ieškoti, visada pasiūloma, kuo vieną ar kitą produktą galima pakeisti. Taip pat labai nuostabu, kad komentarų skiltyse po receptais nuolat verda gyvenimas – iškart lengviau apsispręsti, ar tai tas receptas, kokio ieškau, pasiskaitau ir iškart galiu išvengti visokių klaidelių dar turėdama menką patirtį. Šiemet turėjau garbės suruošti šeimai Kūčių vaišes, tad pagal receptus jas būtų buvę galima drąsiai vadinti Beatos Kūčiomis. Ir gaminau su tvirtu įsitikinimu, kas viskas bus gerai ir bus skanu, nes čia Beatos receptai.
Ačiū už receptus, už dalinimąsi žiniomis, už pozityvią energiją, kuri spinduliuoja visur ir visada šiame puslapyje (turbūt net ingridientų sąraše to galima rasti :D).
Linkiu didžiausios sėkmės, daugybės idėjų ir energijos visoms joms įgyvendinti.
O jei dar galima, toks mažas mažas labiau techninis turbūt pageidavimas dėl tinklalapio – pastaruoju metu atsirado labai nemažai video receptų. Smagu ir juos pasižiūrėti, bet labai norisi po jais matyti ir tekstu parašytas instrukcijas (kad ir labai trumpas), nes taip patogu skubant keliais paspaudimais atsispausdinti vieną kitą receptą ir jau su lapu bėgti į virtuvę gaminti.
Oho, 7-eri metai ne juokas;) Ir daug ir mažai. Man patinka, kad receptai suraštyti paprasta žmonių kalba. Na ir ačiū už medaus torto receptą:) Čia mano nr.1 ir arbatinius pusryčių keksus. Puikiai praleidžiu laiką su savo kinderiais kol tuos keksus sumaišom, iškepam ir suvalgom per 5 minutes:)
Taigi nesustokit pusiaukelėj.
Labai puikus blogas visada paskaitineju prisidedu skirtukus patikusiu receptu ir kazkada bandau pakartot kaip ir paskutinis buvo tortu tortas – medutis. Gyvenu uzsienyje tai vaisinau svecius ir sveciam net ausys linko kaip skanu buvo. As nenuosekliai irgi rasau bloga apie keliones daugiau jos kad pati nepamirsciau kur buvau ir ka vekiau .http://martyna-papartyna.blogspot.com
Sveikinu, Beata, su gražiu jubiliejumi – mano tinklaraštis pinkcity.lt jau vasarą septintąjį gimtadienį minėjo, ir man labai smagu, kai žmonėms tinklaraštis (blogas) nebūna tik pusmečio užsidegimas, nes tai kaip dienoraštis, kuo ilgiau rašai, kuo smagiau būna, ypač senuosius savo įrašus paskaityti.
Labiausiai žavi nuoširdumas ir paprastumas, ir atvirumas, kad vyrauja ne noras pasirodyti, o nebijojimas ir savo silpnybių pripažinti. Pirmyn taip ir toliau!
Mielos mano skaitytojos, nu kaip jums ačiū už toookius gražius atsiliepimus, jūs esate nerealios ir fanstastiškos ir pačios geriausios…
tikrai tiek gražių žodžių man padovanojote, tesugrįšta jie jums šimteriopai (taip ir bus) ir ačiū už visus pasiūlymus ir pageidavimus:)
Greitai bėga metai, tikiuosi gimtadienių bus dar ne vienas, nes aš su malonumu skaitai blogą, jis kažkaip užburia ir patraukia…..
Miela Beata, kad ir pavėluotai, bet sveikinu su gražiu jubiliejumi 🙂
Dažnai apsilankau jūsų bloge, dievinu jūsų rašymo stilių, dažnai ieškau receptų ką nors skanaus pagaminti šeimai ir tada būtinai apsilankau pas jus 🙂
Žinau ir kitą labai mielą blogą apie maistą- turkiškos virtuvės maistą, jį nuo 2009 metų veda lietuvaitė Jolita iš Turkijos 🙂
http://www.surfingtheworldcuisine.com/