Na, ką aš jums pasakysiu, man nė kiek ne gėda ir aš galiu tikrai bulvinius blynus valgyti ir vasarą, ir žiemą. Tiesą sakant, mūsų namuose tai yra gana retas delikatesas, ne kasdienybė, todėl, kai jau padarau bulvinių blynų, tai jau yra įvykių įvykis. Geri bulviniai blynai verti aplodismentų ir ovacijų. Geriems bulviniams blynams reikia meistriškumo, taip taip – meistriškumo ir geros keptuvės. Labai gaila, bet ne visada viešose vietose gali rasti gerų blynų. Aš atsimenu, kokie jie būdavo skanūs LRT, bet tik tada, kai toks Ramūnas kepdavo. Paskui man skaniausi kada nors valgyti bulviniai blynai buvo šią vasarą valgyti Nidoje. Mes dažniausiai vakarieniaudavome Senoje Seklyčioje. Ten blynai yra be konkurencijos geriausi Nidoje, aš net paskui susitikusi savininkę klausinėjau, ką jūs ten dedate, nes tokie stori, ir balti, ir minkšti, ir nepermirkę riebalais. Akivaizdu, iškepti su meile. Esu turėjusi įvairios patirties Stiklių aludėje. Kartą valgiau fantastiškus, paskui vieną kartą teko labai persigėrę riebalų, ploni ir mažiukai. Tai kai gauni gerą bulvinį blyną, turi mintyse padėkoti bulvinių blynų dievui, kad tau atsiuntė gerą blyną, nes tikrai tai nėra toks savaime suprantamas ir visiems paprastai prieinamas dalykas. Va, matote, aš atsimenu visus kartus, kai valgiau bulvinius blynus per pastaruosius metus. Visus kartus ne namie, tai Nidoje, tai Stiklių aludėje, kur dar??? Oi, dar kepiau dideliausioje gražiausioje Editos Mildažytės sodybos virtuvėje bulvinius blynus…Ot, buvo skanumas… Tiesiog kepiau ir mylėjau blynus ant tokios, žinote, didelės profesionalios viryklės, didelėje keptuvėje…Vaje, vaje, kada ateis ta diena, kai aš turėsiu tokią keptuvę???

Taigi, atėjo metas pasidaryti jų namie. Ir aplinkybės buvo tokios: mašinos bagažinėje buvo pragaro mašina, tai yra bulvių tarkavimo mašina, kuri kai tarkuoja, atrodo, kad buivolų kaimenė per virtuvę bėga… Bet sutarkuoja. Taip atsitiko, kad išpuolė laisva valanda, nes Tomas savanoriavo pasiimti vaikus iš visų būrelių beigi užsiėmimų (nes, kaip žinia, aš dar laisvalaikiu dirbu MAMA TAXI firmoje) Taigi, aš parlėkiau namo ir galvoju, nesvarbu – nori šeima to ar nenori, aš noriu bulvinių blynų ir kepsiu juos su saldžia bulve. Kaip tarė, taip ir padarė.

Tiesa, tų saldžiųjų bulvių dėjau visai nedaug, bet jos grožio, t.y. spalvos suteikia. Taigi, trumpai apie tai, ką aš suprantu apie blynų kepimą:

Riebalai svarbu. Aš rinkausi kepti ant žąsies taukų. Taip taip taip, ant jų. Skonis nenupasakojamas.

Skonio ir gero kvapo į blynus įterpti galima į keptuvę įdėjus lauro lapų ir čiobrelių. Čia restoranuose, kai kepa steikus ir mėsos gabalus, taip daro, tai kodėl negalima to pritaikyti bulviniams blynams? Galima ir reikia.

Labai svarbu nupilti skystį. Aišku, viskas priklauso nuo bulvių, bet tikrai reikia nupilti nors truputį, nes neturi būti balų. Todėl aš, sakyčiau, keletą kartų tai padarau.

Druskos reikia dėti, kitaip nebus skanu.

Be druskos, galima dėti sultinį. Taip taip, nesiraukykite, ne kubelius tarkuoti, bet mano mėgstamas sultinys milteliais „Marigold” labai skaniai įsipaišo.

Su bulvėmis prašau sutarkuoti ir kitų daržovių: morkų, salierų, svogūnų, saldžių bulvių, kokios patinka. Bet tie priedai neturi būti daugiau nei penktadalis viso blynų tūrio.

Ir viskas.  O valgyti pasirinkome taip – su sūdyta lašiša, agurkais ir grietine. Tikras komforto maistas. Ai, dar kiaušiniai labai svarbu. Kiaušinius reikia išplakti gerai, dėti jų – negailėti, bet ne per daug, ir jokių miltų, krakmolų ir kitų priedų nededu.