Kaip keista, kaip mes laikomės tradicijų, nors iš tiesų, gal turėčiau kalbėti tik apie save, bet manau, ir kitiems nesvetimas šis jausmas. Mano draugė siūlo: „Oi kaip būtų smagu ant Kūčių stalo baltos mišrainės pasidaryt“… Man pasišiaušia plaukai ir nervai!!! Kokia dar balta mišrainė??? Mano namuose baltos mišrainės niekada nebūdavo ant Kūčių stalo… Juk balta mišrainė – tik su majonezu, o ant Kūčių stalo tokių dalykų šiukštu neprileisdavom. Na o burokėlių mišrainės, tai tikrai į valias. Ir dažniausiai ta geroji, tradicinė: su pupelėm ir raugintais agurkais. Taigi, ir ši mišrainė labai panaši – burokėlių mišrainės pagrindas, tik čia aš viską gerinu ir tempiu iki šių dienų. Burokėliai kepti. Taip, mano manymu, jų skonis daug kartų geresnis. Visi jų esybėje esantys syvai susikoncentruoja ir niekas nenubėga į vandenį verdant. Juos kepti geriau yra iš karto daug arba kai kas nors kitas kepa tyliai sau orkaitėje… Geriau iš vakaro kepti ir dar palikti per naktį orkaitę išjungus, bet jau vėstant jie vis toliau minkštės. Nes energijos tikrai nemažai reikia jiems iškepti. Burokėlius suvyniojam ir kepam apie porą valandų 180 temperatūroje. Vietoj pupelių – lęšiai, kurie yra pupelių giminės, bet truputį smulkesni ir aptakesni, ir galbūt ne tokie sprangūs, bet svorio mišrainei priduoda puikiai. Na, o toliau – sodo ir miško gerybės: svogūnus patroškinam su aliejumi, kartu su džiovintais grybais, džiovintais obuoliais ir kriaušėmis. Visa tai tampa skoniu turtingu padažu. Taigi va štai tokia šventinė – jos ant mano stalo tikrai tikrai bus. Šis kiekis gana kuklus, bet mūsų šeimai tikrai pakaks. Jei jūsų šeima valgesnė ir jos daugiau, tikrai gaminkite daug daugiau, nepasigailėsite… Mišrainė puikiai laikosi.