Jolanta, aktyvi moteris, finasininkė, daugiau nei prieš metus viešėjo mano laidoje ir kepė neatsivalgomas spurgas. Jas išmoko virti iš geriausios draugės tetos (deja, ji jau iškeliavusi anapilin ir mano žvaigždžių valandą stebi nuo debesies). Jolantos draugei, savo dukterėčiai, šiuo metu gyvenančiai JAV, ji privirdavo puikių spurgų. Kol Jolanta studijavo, šis gardėsis buvo lauknešėlis alkaniems studentams, paprastai tokių spurgų teta pridėdavo pilną batų dėžutę. Kai paklausiau kam ir taip ant sočių spurgų glajus, Jolanta atsakė niekada neklaususi, kodėl teta sugalvojo jas aptepti glajumi, nes paprastų spurgų virdavome visi, bet jos nebūdavo kuo nors išskirtinės. Tik dabar Joantai atrodo, kad glajus padeda spurgoms nesenti, nedžiūti, tad jos ilgiau išlieka šviežios.
Mielinių spurgų kepimas ir visas glajaus džiovinimo procesas nėra labai trumpas, kasdien tai daryti nėra patogu, todėl lai jos būna pavadintos šventinėmis spurgomis.
Jolantos mielinės spurgos
Reikės:
Gaminimas
Pieną su vandeniu pašildome, perpilame į dubenį, kuriame minkysime tešlą, sutrupiname mieles, įberiame truputį cukraus ir paliekame mieles išsileisti.
Nustatę silpną kaitrą lydome sviestą.
Uogienę sumaišome su aguonomis, paliekame pabrinkti.
Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų. Trynius išplakame su cukrumi ir trupučiu druskos, baltymus paliekame glajui ruošti.
Greičiausiai piene jau bus išsileidusios mielės. Į mišinį maišydami supilame kiaušinių trynius, suberiame maždaug pusę miltų ir po truputį beriame likusius. Kai plakiklis jau sunkiai sukasi, supilame beveik visą (šiek tiek pasiliekame rankoms suvilgyti, kai minkysime tešlą) tirpintą sviestą. Tešlą baigiame minkyti rankomis, ji turi būti kuo minkštesnė, elastinga, nelipti prie rankų. Uždengiame drėgna šluoste, apie 1,5 valandos paliekame kilti. Jeigu kambarys šiltas, gali užtekti ir valandos (tešlos turi beveik padvigubėti).
Kai tešla pakyla, imame formuoti spurgas: mažus, maždaug 30 g rutuliukus. Juos išploję įkrečiame uogienės ir aguonų įdaro, tvirtai užspaudžiame kraštus ir dedame ant aliejumi pateptos lentos, nes visos spurgos turės šiek tiek pakilti.
Tobula spurgų forma nebūtina, jos suvienodės kildamos. Kita vertus, čia rankų darbo skanėstas, todėl formų įvairovė tai tik pabrėš.
Suformavę paskutines spurgas, kaičiame platesnį indą joms virti (aš naudoju „Zepter“ keptuvę), nes pirmosios spurgos pakilusios ir galima pradėti jas virti.
Patikrinę, ar riebalai įkaito, dedame spurgas. Verdame po maždaug 10 vienetų apie 5 minutes. Geriausia, kad riebalai nebūtų pernelyg karšti, nes tada spurgų išorė degs, o vidus bus neiškepęs. Išvirusias spurgas išgriebiame ir dedame ant popierinio rankšluosčio atvėsti.
Kiaušinių baltymus išplakame su milteliniu cukrumi. Kad būtų skaniau, galime įlašinti truputį citrinų sulčių ar įberti citrinų rūgšties. Atvėsusias spurgas aptepame glajumi, paliekame nakčiai, kad glajus nudžiūtų. Tokios spurgos gali būti skanios keletą dienų, juo labiau kad iš šio kiekio išeina apie 50 vienetų.
