Su šiuo fantastišku mėsainiu Rolandas dalyvavo pernai, mano vasaros žurnale, „Barbekiu kovose”. Mano tėtis Jonas ten kepė savo firminius šašlykus, Jonas Jonušas vaišino karštai rūkyta lašiša, aš  – Teks-Meks sūrį kepiau. Ir viską ragavo ir vertino du super teisėjai – humoristas ir mano bičiulis Timūras ir Lietuvos kulinarijos primadona, profių profė Aldona Gečienė. Kas per kovos, sakysit?? Bet gi kiekvienas rimtas barbekiu kepėjas turi savo firminį receptą ir yra pasirengęs iešmais, anglimis ir dūmais įrodyti, kad jo patiekalas – skaniausias. O beje, mano šios vasaros žurnale „Beatos virtuvė” grilis tikrai rado sau vietą, ieškokit, bandykit, kada gi, jei ne savaitgalį… O dabar lai Rolandas apie Karklės mėsainį viską papasakoja…

„Niekada nemėgau mėsainių, nes neteko valgyti skanių. Tačiau vieną kartą netyčia atradau maltinuką su prancūziškomis stambiagrūdėmis garstyčiomis. Tai buvo stebuklingo skonio, minkštumo ir gerai pakeptas maltinukas. Vasarą Karklėje su kolega Jonu prieš festivalį nusprendėme pavaišinti draugus mėsainiais. Surengėme smagų barbekiu vakarėlį. Merginos tuo metu koncertavo, tad buvo vyriška kompanija (čia jeigu kiltų klausimas, kodėl vakarėlis buvo smagus). Kepėme iš avienos ir jautienos mišinio. Mano žmona (tada dar sužadėtinė) nevalgydavo avienos, tačiau visgi palikau jai prie lovos mėsainiuką, kad paragautų, o patys išėjome darbuotis. Grįžęs ryte radau tuščią lėkštutę ir su šypsena miegančią sužadėtinę. Išvada viena – nėra to, ko žmonės negalėtų suvalgyti. Yra tik nemokantys skaniai gaminti.“