Ne vienas mano draugas jau apsilankė Gruzijoje, net ir mano Bronė prieš kelis metus buvo trumpam nuskridusi į Adžarijos regione esantį miestą Batumį ir savo įspūdžiais dalijosi mano bloge. O štai aš pati Gruzijoje dar nebuvau…
Gaila, nes visi ten pabuvoję vieningai sutaria – jokioj kitoj šaly negali tikėtis tokio svetingumo, su kokiu gruzinai savo gimtinėje sutinka lietuvius. Švęsti gruzinai moka plačiai ir giliai, su aistra gyvenimui bei pagarba sau ir svečiams. Tradicijos Gruzijoje labai gerbiamos ir gyvos, todėl visi grįžę pasakoja niekur kitur nematę tokių vaišėmis nukrautų stalų ir negirdėję tiek tostų.
Lengvai iš Lietuvos pasiekiama pietvakarinė Gruzijos dalis – Adžarija – keliautojus vilioja subtropiniu klimatu, kalnais ir paplūdimiais, delfinariumu ir vienu didžiausiu Europoje botanikos sodu. Na, o Batumio miestas, į kurį Gruzija investavo milijonus, patiks tradicinių turistinių pramogų, festivalių, renginių, šurmulio mėgėjams. Man įdomiausia matyt būtų Adžarijos virtuvė, sakoma, kad ypač verta nuvykti į Adžaros kalnų kaimelius paragauti autentiškos šio regiono virtuvės patiekalų. Tikrai pasimėgaučiau Gruzijos saulėje prinokusiais persikais, melionais, arbūzais, paragaučiau chačiapurių ir mūsų koldūnų pusbrolių – khinkalių.
Kol svajojam apie kelionę į Gruziją, siūlau imti ir pasigaminti kažką gruziniško. Gruzinės khinkalius raito taip, kad viduje liktų kuo daugiau sodraus skonio sultinio. Į mėsą dėl aromato būtinai maišo daug kalendrų ir svogūno (kas mėgstat), o tešlą kočioja kuo plonesnę. Tuo tešlos plonumu khinkaliai ir skiriasi nuo mūsiškių koldūnų, restoranuose ją daro specialiomis mašinėlėmis tešlai, bet tikrai išsikočiosite ir namuose patys.
Khinkaliai – gruziniški koldūnų pusbroliai
Tešlai:
Įdarui:
Gaminimas
Druską ištirpinkite vandenyje. Į dubenį pilkite miltus, juose suformuokite duobutę, į kurią supilkite vandenį. Užminkykite vidutinio kietumo tešlą. Ją gerai paminkykite (apie 15 min.), kol masė taps vientisa ir minkštoka.
Užminkytą tešlą vyniokite į maistinę plėvelę ir palikite apie pusvalandį pailsėti. Galite dėti ir į šaldytuvą, tuomet tešla galės stovėti ir ilgiau. Tešla bus dar minkštesnė, elastingesnė.
Imkitės įdaro. Kalendrą ir svogūną smulkiai supjaustykite ir įmaišykite į maltą mėsą. Ten pat pilkite vandens – jo negailėkite, mėsos masė turi būti labai minkšta. Verdant tas vanduo virs nuostabiu sultinuku, kuris bus khinkalių viduje.
Pastovėjusią tešlą dar paminkykite ir padalinkite į maždaug 20 vienodų dalių. Dabar iš kiekvieno tešlos gabalėlio kočiokite kvadratą, ~15 cm skersmens ir maždaug 1-2 mm storio.
Tešlos kvadratėlį dėkite ant lėkštes ir į vidurį „sodinkite” dosnų šaukštą įdaro. Pakelkite vieną tešlos kraštą ir prie jo lankstydami tarsi armonikėlę glauskite naują tešlos sluoksnį, prispauskite pirštu, tuomet imkite vėl naują tešlos krašto sluoksnį ir taip darykite, kol „sulankstysite” visą tešlą. Viršūnėlę gerai prispauskite, kad armonikėlė neatsisuktų verdant. Ta viršūnėlė nebus labai skani, nes gan kieta – todėl imkite khinkalį ir nusukite jam tą viršūnę. Tokiu būdu prisigaminkite khinkalių iš visos tešlos.
Pasiruoškite didžiausią ir plačiausią turimą puodą. Jame užvirkite 3-4 litrus vandens ir kiekvienam litrui vandens, dėkite po pusę šaukštelio druskos.
Kai vanduo užverda, vandenį pamaišykite samčiu ir dėkite atsargiai vieną po kito khinkalius. Geriausia, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Virkite apie 10-15 minučių. Prieš patiekdami, barstykite šviežiai maltais pipirais ir galite dar užberti kalendros lapelių.
