Kai aš mokiausi Leiths, tai kokie keturi šefai pakartojo, kad moules, t. y. midijas geriausia valgyti, kai mėnesio pavadinime yra raidė R, bet čia kalbu apie anglišką mėnesio pavadinimą, taigi vasaris, kovas, balandis tinka. Jų būna laukinių ir užaugintų, į Angliją jas veža iš Škotijos, ir aš kažkaip vis škotiškas nusiperku. Pirmiausias dalykas, kuris man visada krenta į akis, yra tas, kad jos yra labai prieinamos, palyginus su kitom jūros gėrybėm, bet aišku ne kiekvieno tai „arbatos puodelis“, t. y. cup of tea. Man jos patinka, nors turėjo praeiti keletas metų nuo vienos suvalgytos mulės kažkada Briuselyje, kuri man kažkaip, hmmm, neįtiko. Ir aišku vis dar atsimenu, kaip su Lape restorane Vilniuje gavome praktiškai visas užsidariusias. O tas jų „atsidaro-užsidaro“ yra esminis reikalas, nes jei prieš gaminant jos yra atsidarę, tai jau viskas – netinkamos, ir tos, kurios jas išvirus taip pat neatsidarė, irgi buvo mirusios… O šiaip tai visas procesas gamybos paprasčiausias, tik nuplauti jas gražiai reikia prieš imantis, juk nenorite kramtyti paskui smėliuko kartu su krapais.

Taigi va maišelis, t. y. kilogramas man kainavo 3 berods svarus, o gal ir dar mažiau, tad pasigaminau vakarienę vienai, nes iš vaikų tik viena Izabelė paragavo, Jurgis iš karto išėjo iš virtuvės pamatęs, o Tomas taip pat tokių dalykų ne mėgėjas, tai man buvo per daug, ir aš suvalgiau gal pusę… Šiaip jų būdų paruošti yra įvairių, pagrindinis ir populiariausias, ir paprasčiausias – jos tiesiog išgarinamos – kaip ir visam jūros maistui, tam reikia labai nedaug laiko – su trupučiu vyno ir žolelių. Aš beveik taip ir padariau, tik savąsias vadinu lietuviškomis, nes dariau su krapais ir grietinėle, ir baltu vynu, ir laiškiniais svogūnais.

1. Midijas pirma nuplaunam keletą kartų. Jei plaunant ir jas čiupinėjant bus tokių, kurios ir liks išsižioję, tai sakykite joms viso gero. Ant geldelių būna tokie ūsai ir barzdelės, tai jas tiesiog nuplaukite ir su peiliuku ar žirklėm nuimkite. Kai visas jas išplausite, nuvarvinkite gerai, nereikia, kad būtų per daug to skysčio.
2. Į puodą, kuris būtinai turi turėti dangtį, dėkite sviestą ir smulkintą česnaką, kai pakvips maloniai ir česnakas pradės kepti, bet nesvilti, dėkite svogūno laiškus ir po minutės jau dėkite midijas, užpilkite puse stiklinės vyno, mestelėkite žiupsnelį druskos, padidinkite ugnį ir uždenkite dangtį.
3. Tegul viskas garuoja ten viduje, po dangčiu, trys minutės ir jos pradės atsidarinėti, keturios ir jau pabaigsim viską. Atidenkite, leiskite drėgmei garuoti ir supilkite krapus ir petražoles, ir grietinėlę, pamaišot ir viskas.

Skystimėlis tas bus malonus – toks jūriškas sultinys. Na valgyti tai pagal tradicinius būdus siūlo jas – su duona balta, kokia bagete, arba bulvytėm keptom, bet kadangi mes ne restorane ir vis dar ruošiamės Velykoms ir lengvesniems rūbeliams, tai aš nei duonos, nei bulvyčių neėmiau ir man labai buvo skanu tiesiog su keptomis paprikomis, kurias paėmiau iš Tomo lėkštės.