Sriubos kilmė jau aiški, bet dabar norėčiau pakalbėti apie nepakartojamai nuostabią daržovę, kuri itališkai vadinama cavolo nero – juodasis, arba lapinis, kopūstas, Lietuvoje jis nėra labai populiarus. Tai yra daržovė tamsiai žaliais lapais iš kopūstų giminės, bet skonis primena ir špinatus. Jų būna įvairių – labiau garbanotais lapais ar mažiau, bet visi auga lapais į šonus kaip medis. Šie kopūstai ne tik labai gardūs, bet ir puikiausiai sau auga iki žiemos.

Tradiciškai ribollita yra kaimiška sriuba su virtomis pupelėmis ir būtent šiuo kopūstu. Jei neturite itališko cavolo nero, galite sėkmingai naudoti mūsiškus kopūstus arba savojinį kopūstą, arba špinatus. Tik vienas dalykas svarbus – viską reikia daryti tam tikru metu. Atkreipkite dėmesį, kada reikia išvirti pupeles, kada dėti žalumynus į sriubą. Pastaruosius reikia versti į vandenį vėliausiai, kad neprarastų žalumo ir nesuvirtų, o pupelės turi būti kuo minkštesnės. Ir gerbiamųjų bulvių čia nereikia, nes baltyminiais turtais ir sotumu dalinasi pupelės. Pupeles rekomenduočiau būtinai mirkyti per naktį, tada greitai išvirti, kad būtų beveik minkštos, ir berti jas į sriubą, kad visiškai išvirtų.