Man perlinės kruopos yra super dalykas. Dažniausiai naudojam sriubom. Paprasta ir aišku. Truputį elementarių daržovių (svogūnas, morka, bulvė) ir puiki sriuba paruošta. Perlinės kruopos, sakyčiau, dabar yra netgi in vogue. Čia mano vietinėje kavinėje (kuri labai jau stengiasi sveikai ir skaniai įtikti vietinei mamų ir vaikų, ir šiaip gyventojų faunai) neseniai mačiau wild mushroom ir pearl barley soup, lietuviškai: baravykai ir perlinės kruopos. Netgi genialusis Heston Blumenthal savo knygoje „Family food” parašęs receptą perlinių kruopų risoto. O mano anyta kažkada mus nustebino ir labai pamalonino pilvus ėriuko koja, kepta kartu su perlinėm kruopom. Jos išpampo ir nuostabių ėrienos, ir rozmarino, ir česnako kvapų prisigėrė – geriau nesugalvosi, bet čia, aišku, žieminis maistas. Taigi, kadangi oficialiai dabar žiema ir temsta jau kokią ketvirtą valandą ir visi persisuko laikrodžius atgal, aš parašau apie sriubą, kuri labai paprasta, žiemiška, kaimiška, na, kokia tik nori… bet tikrai gera. Svarbiausia, reikia grybų džiovintų lietuviškų, kiaulienos šonkauliukų ir šoninės geros lietuviškos. Ir pirmas, ir antras patiekalas viename.
Rimta šonkaulių, baravykų ir perlinių kruopų sriuba
Reikės:
Gaminimas
Šonkaulius sudėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu, puodą pastatytį ant vidutinės ugnies ir leisti šilti. Bet labai neatitolti per toli nuo viryklės, kol užvirs, grybų porą saujų sudėti į dubenį ir užpilti verdančiu vandeniu ir palikti, kad išbrinktų.
Susipjaustyti svogūną smulkiai, morką, bulves nulupti… Per daug neįsisiautėti su paruošiamaisiais darbais – reikia budėti prie puodo su šonkauliais, nes vandens paviršiuje pradės kauptis visokia puta pilkai ruda, ir ją reikia nuolatos nugriebti ir mesti lauk. Nes iš šonkaulių išverda visokie dalykai, kurių sriuboj tikrai nereikia. Čia esminis dalykas, nes jei pražiopsojimas įvyksta ir puodas pradada nevaldomai kunkuliuoti visas , šita puta pasiverčia tokiais rudais siūlais, kurie tiesiog sugadina sriubą. Taigi, nugriebti putas ir visokį marmalą būtina, kol paviršiuje niekas nebeplaukios… lengviau padaryti tai, kai puodas verda ant nedidelės ugnelės….
kai jau viskas nugriebta, įdėti lauro lapų porą ir pipirų juodų tris keturis ir druskos. (mano vyras negali pakęsti ir skundžiasi, kai randa cielą pipirą sriuboj, bet aš negaliu nedėt, nes aš taip nuo vaikystės išmokus esu ir nieko padaryt negaliu). Ir dabar jau kartu su šonkauliais dėti perlines kruopas. Ir leisti viskam virti, o per tą laiką pasidaryti kitus darbus.
Šoninę supjaustyti smulkiai, pačirškinti ant keptuvės, kad riebalai pasileistų, tada pakepinti tuose riebaluose svogūną. Dabar grybai: jau po kokių dešimties – penkiolikos minučių jie turi būt išbrinkę. Vandenį, kuriuose mirko grybai, galima pilti į sultinį su mėsa, bet aš darau šitaip: grybus ištraukiu iš vandenes, nugręžiu truputį, o tą vandenį tik viršutinę dalį įpilu į sriubą, nes jei grybuose buvo kokio smėlio ar šiaip miško liekanų, tai jos nusės ant dugno, ir jų visai nereikia į sriubą pilti…..
Grybus supjaustyti smulkiau ir dėti kartu su svogūnais ir šonine į keptuvę, pakepinti keletą minučių. Gali būti, kad pritrūks riebalų, tai aš visada truputį sviesto įdedu, tikrai reikalo negadina.
Ir beveik viskas, bulves supjautyti taip senoviškai, – t.y. su peiliu į bulvę įpjauti ir laužti – kad gabalėliai būtų nedideli ir kreivom briaunom, tada jie sriuboje pasileidžia, ją sutirština ir beveik apvalūs būna. Morkas taip pat smulkiai supjaustyti ir į puodą. Dabar beliko tik keptuvę su grybais, svogūnais ir šonine suversti į puodą ir viskam dar leisti pavirti gal net 45 minutes. Labai lietuviška manau, ypač tinka, kai ruduo eina į žiemos pusę…
