Kiekviena Lietuvos šeimininkė turi mokėti pasigaminti kastinį! Nemokat??? Aš irgi nemokėjau!!!! Bet Lietuvos Gaspadinės rubrika tam ir sugalvota, kad visos tobulėtume – mieloji Loreta Svidrienė iš Klaipėdos krašto yra tikra kastinio meistrė!!! Štai jums receptas, pamatysit, – ir mokėsim visos, ir skanumas neišpasakytas – aš kai pasidariau laidoje, tai valgiau mėnesį su viskuo: ir ant juodos duonos, ir ant bulvinių blynų! Ir dar tiko ir į kitą laidos patiekalą – superinę lazaniją su moliūgais, varške ir kastiniu. Tiesiog tobula!
Tikras žemaitiškas kastinys
Reikės:
Gaminimas
Verdančiu vandeniu užplikome kmynus ir paliekame suminkštėti. Tada nupilame vandenį ir atvėsiname. Puode ar dideliame ąsotyje sumaišome kefyrą su grietine ir grietinėle.
Į erdvų emaliuotą puodą dedame sviestą ir laikydami virš kaistančio puodo su vandeniu maišome mediniu šaukštu, kol sviestas taps minkštas ir labai kremiškas.
Po truputėlį, visą laiką maišydami, į dubenį pradedame pilti kefyro mišinį. Kai sviestas „sugeria” visą kefyrą (masė tampa vientisa), pilame dar mažytį šlakelį kefyro. Kai pastebime, kad sviestas nebepriima kefyro, dubenį trumpam statome ant garų puodo ir truputėlį pašildome (svarbu neperšidyti, kad neištirptų visas sviestas). Kai šiek tiek pašyla, vėl nuimame nuo garų ir toliau pilame kefyrą po šlakelį, kol supilsime visą. Tinkamai išplaktas kastinys turi būti vientisos tekstūros ir neprilipęs prie dubens sienelių. Tinkamai išsuktas kastinys nėra skystas, o šaukštu suformuotas laikosi kauburėlyje.
Sutraiškome arba smulkia tarkute sutarkuojame česnakus į kastinį. Ten pat beriame šaukštą druskos ir išbrinkintus kmynus. Gatavas kastinys turi būti „macnus”- pakankamai sūrumo ir česnakų stiprumo. Mediniu šaukštu lėkštėje formuojame kastinio kauburėlius ir statome į šaldytuvą sustingti. O jei iš aprašymo dar ne visai aišku, kokia to kastinio tekstūra turi būti, ir kas ten po ko eina, štai nuoroda į LRT mediateką, kur galite darkart pažiūrėti, kaip kastinį ruošė pati ponia Loreta.
Kelios svarbiausios taisyklės. Pirma – prieš gamindami kastinį, įsitikinkite, kad visi ingredietai yra šilti, kambario temperatūros. Antra – maišyti kastinį galima tik į vieną pusę! Kas nutiks, jei pasuksite į kitą? Niekas nežino, bet geriau net nebandyti. Ir trečia – stoti gaminti kastinio reikėtų būnant šviesios, geros nuotaikos. Kaip miela Loreta sakė, jei imsi gaminti būdamas nerimastingas ar kažko susinervinęs – tikrai nieko gero neišeis, o ir langus begaminant gali apsitaškyti. Tai štai, prašom įsidrąsinti, gerai nusiteikti ir stojam prie puodų!
O jei iš aprašymo dar ne visai aišku, kokia to kastinio tekstūra turi būti, ir kas ten po ko eina, štai nuoroda į LRT mediateką, kur galite darkart pažiūrėti, kaip kastinį ruošė pati ponia Loreta.
Tikras žemaitiškas kastinis gaminamas tik iš grietinės.
Labai geras receptas. Gavosi puikiai. O kremiškumui apsakyti žodžių neužtenka. Super
Nuotraukoje atrodo labai prastai. Kastinis turi būti glotnus, lygus, vientisos faktūros, nepanašėti į varškę ir netelkšoti išrūgose
„Žemaičiai šimtmečius” gamino kastinį. Paprastai jis gaminamas atsiradus šviežioms (bet ne anksčiausioms vandeningoms), bet miltingoms (sukrentančioms) bulvėms. „Šimtmečius” pagamintą kastinį vasaros pabaigoje, rudens pradžioje padėdavo į TURIMĄ ŠALDYTUVĄ, kad sustingtų. Tikras kastinis net kambario temperatūroje sustingsta. Tikras kastinis ilgiau stovėdamas ima kietėti. Gyvenime neteko kastinį dėti į šaldytuvą.