Į dubenį supilame kefyrą, įberiame truputį druskos, šaukštą cukraus ir šaukštelį valgomosios sodos. Viską gerai išmaišome, kad kefyras „nugesintų“ sodą. Šaldytas vyšnias paliekame kambario temperatūroje pilnai atitirpti.

Į dubenį suberiame miltus. Priklausomai nuo jų rūšies, pradžioje gali prireikti apie 200-230 g. Šaukštu išmaišome ir pasižiūrime, ar užtenka. Nereikia tešlos permaišyti, kad ji netaptų kieta.

Toliau minkome tešlą ant dosniai pamiltuoto stalo, vis pridėdami po šaukštą miltų, jei atrodo, kad reikia.  Jos konsistencija turi būti minkšta, vos limpanti prie pirštų. Užmaišytą tešlą paliekame pastovėti apie 20 minučių.

Kai tešla pailsi, galima su ja toliau dirbti. Ant stalo pabarstome dar šiek tiek miltų. Galima tešlą formuoti kočėlu, bet galite ir pabandyti dirbti rankomis, kaip mano laidoje parodė ukrainietė Aliona Lariuk. Ji tešlos gabalėlius švelniai rankomis ištempė ir suformavo ne pernelyg plonus tešlos apskritimus. Bet jei jums labiau priimtina dirbti su kočėlu, tai iškočiokite tešlos lakštą iki maždaug 0,5 cm storumo ir apskritimus išspauskite stikline ar kokiu dubenėliu.

Į tešlos apskritimus dedame po šaukštą vyšnių, ant viršaus beriame šiek tiek cukraus (visai ant šaukštelio galo) ir užspaudžiame, užlipiname virtinukus.

Garų puode užkaičiame vandenį. Jei namuose neturime garų puodo, galima naudoti virš paprasto puodo su vandeniu pritvirtintą marlę ir taip juos virti. Sudedame virtinukus į garų puodą, uždengiame dangčiu ir paliekame virti apie 5-7 minutes. Tikslus virimo laikas priklausys nuo virtinukų dydžio ir to, kaip plonai iškočiota tešla.

Iš puodo ištrauktus virtinukus patepame trupučiu sviesto, kad šie imtų blizgėti ir nesuliptu vienas su kitu. Virtinukus patiekiame su grietine, vyšniomis ir trupučiu malto cinamono.