Ne pirmo šviežumo duona, išmirkyta kiaušinio plakinyje su pienu, tradiciškai yra vadinama prancūzišku skrebučiu. Aš į kiaušinio plakinį daug cukraus nededu. Mieliau pabarstau cukrumi jau kepantį skrebutį – taip jis pasidengia gardžia karameline plutele.
Prancūziškas skrebutis su mėlynėmis arba uogiene (tiks įvairios uogos)
Reikės:
Priedai:
Gaminimas
Kiaušinius plakite, kol jie pradės putoti. Į plakinį supilkite pieną, įberkite šiek tiek druskos, įmaišykite šaukštą cukraus.
Viską supilkite į plokščią gilią lėkštę, kad būtų patogu mirkyti duonos riekes. Šioms leiskite gerai pamirkti, bet žiūrėkite, kad nesukiužtų, nes bus sunku iškelti iš lėkštės.
Keptuvėje ištirpdykite šiek tiek sviesto (ar įpilkite šlakelį aliejaus). Apkepkite plakinyje išmirkytas riekes. Ant apkeptos pusės užbarstykite šiek tiek cukraus ir vėl kepkite, bet jau nejudinkite, kad cukrus galėtų karamelizuotis ant duonos plutelės.
Skrebutį valgykite su uogomis, jogurtu, liesa grietine ar obuoliene. Labai gardu užbarstyti cinamono.
Prancuzai sita patiekala vadina „Le pain perdu”, tiesiogiai isvertus „pamesta duona”. Laaaabai skanu 🙂
O mano močiutė tokius mums kepdavo vaikystėje.
Senai, senai, kai dar buvo gūdus sovietmetis ir valgyti visai nebuvo ko, nes buvom studentai, tai kepdavom šitaip batono riekes, o kadangi cukraus irgi neturėdavom, tai berdavom žiupsnį druskos ir tos riekės gerai eidavo su pomidorų padažu arba majonezu. 🙂
O aš tokius skrebučius kepu orkaitėje – man taip skaniau 🙂
Vaikyste dvelkiantis receptas, naudojamas ir brandžiame amžiuje vėlyviems sekmadienių pusryčiams!Bravo, Beata, kad jį rekomenduojate !Tik noriu pasidalinti patirtimi ir vienos garsios amerikietės, rašančios apie maistą ( kaip ir Jūs) rekomendacija šiuos skrebučius kepti ant aliejaus- ir vien tik ant aliejaus.