12 kūčių patiekalų karoliai

Vakar buvome su Izabele „Spragtuke”. Šventės jau prasidėjo, tiksliau jos jau tęsiasi visą gruodį jau… Bet štai, finalas visai čia pat.„Spragtukas” buvo nuostabus! Naujasis pastatymas – tikrai naujai žibantis: pasakiškas, pilnas ryškių spalvų, perukų ir blizgesio. Akių negalėjau atitraukti nuo šokėjų. Salė plojo atsistojusi. Bilietus pirkau lapkričio pradžioje ir tai tik pusei šeimos gavau. Pilnas operhauzas tėvelių su vaikučiais.

Vakar su sese susitarėme, kas ką gamina Kūčių vakarui. Aš ruošiu kelias silkes, burokėlius ir sūdytą silkę. Kiti šeimos nariai pasirūpins likusiais turtais. Pirmadienis – karolių diena, tai šiandien suversiu juos iš Kūčių patiekalų. Kūčios – vakaras, kuriame susipina ir puikiai dera mūsų senoji pagonių kultūra ir krikščionybė. Aš labai mėgstu tradicijas, todėl man svarbu, kad ši metų šventė išlaikė bene daugiausiai patiekalų tradicijų.

Baltų kultūros žinovai sako, kad mūsų proproseneliai per baltiškas Kūčias stalą užklodavo šienu (čia tarsi nuimto derliaus laukų simbolis toks), dėdavo ant jo duoną bei įvairius patiekalus. Ir tik vėliau tiesdavo balta staltiese, kuri buvo it laukus uždengęs sniegas. Mėsa nebuvo draudžiama. Ant baltų genčių stalo puikavosi šerniena arba kiauliena, vištos, gaidžiai, žąsys, aviena, jautiena. Pagrindinis patiekalas buvo šutintų 9 grūdų košė atmiešta saldintu su medumi miešimu.

Žuvies patiekalai atėjo su krikščionybe ir jos epochos žuvies simbolika. Todėl be silkių ir kitų žuvų neįsivaizduojame savo Kūčių stalo. Žuvys simbolizuoja apaštalus, kurie ir buvo žvejai. Ant Kūčių stalo galima atrasti visus metų laikus simbolizuojančio maisto. Pavyzdžiui, spanguolės, manyta, kad apsaugo nuo priešų, duona ir pyragas yra stiprybės ir proto simboliai, o mūsų visų taip mėgiamas medus – šviesos ir sveikatos simbolis, riešutai – stiprybės, o kūčiukai simbolizuoja sugrįžtančią saulę. Aišku, daug jau vandens nutekėjo, tai dabar vargu ar ruošdami stalą apie tas senąsias prasmes galvojame, bet žinoti jas įdomu ir naudinga. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad proseneliai mūsų ruošė Kūčių stalą ne tik sau, bet ir dvasioms, nes jos tą vakarą, tikėta, grįžta namo ir nebūtų patenkintos, jei rastų tuščią stalą. Ir patiekalai, žinoma, savo prasmes turėjo.

Štai, pavyzdžiui, ar susimąstėte, kodėl būtent 12 patiekalų turime ant Kūčių stalo turėti? Ogi, sakoma, kad tie patiekalai atspindi visus metų mėnesius. Na ir pats skaičius – dvylika – labai jau magiškas, pasakose, sakmėse ir burtuose nuolat aptinkamas. Jis laikomas magišku ir priklauso magiškai skaičių sekai, kuri netgi užsibaigia šiuo skaičiumi: 3, 5, 7, 9, 12. Kai kas 12 patiekalų sieja su 12 apaštalų, kai kas su dvylika mėnesių, o ir kūdikėlis Jėzus, sakoma, gimė būtent vidurnaktį. Beje, jei dabar daug kas po žiemos švenčių nenori ant svarstyklių lipti, nes prie stalo būna praleista nemažai laiko ir paragauta taip pat nemenkai, tai mūsų protėviai nuo to apsisaugodavo valgydami iš nedidelių dubenėlių. Vis dėlto Kūčių vakarienė – pasninko pabaiga, tai ir persivalgyti nederėtų. Tegul ši vakarienė būna padėka už viską, kas nutiko per metus. Ir labai man graži tradicija – prie stalo sėsti, kai danguje įsižiebia Vakarinė žvaigždė…

O dabar  – dvylikos Kūčių patiekalų karoliai.

1) Visų viršūnių viršūnė  – senovinis grūdų patiekalas – Kūčia, kaip ją pasigaminti, jau rodžiau savo laidoje. Anksčiau pirmuosius Kūčios kąsnius aukodavo vėlėms ir net bites ja vaišindavo. O aš ją pagardinau riešutais ir manau, kad toks Kūčių desertas patiks daugeliui. Ir Kūčios, ir kitų patiekalų turėtų visi po truputį paragauti – taip nudžiuginsite gimines, šeimos narius (juk daug kur stalas būna suneštinis) ir tarsi padėkosite už gerus metus.

2) Spanguolių kisielius. Dar vienas sunkiasvoris tradicijų saugotojas. Išsivirti paprasta paprasčiausia.

3) Nemažai pastangų reikalaujantis, bet privalomas ant mūsų Kūčių stalo valgis – virtinukai su aguonomis. Mano Montė krikšto mama Narciza yra specialistė, tai ji ir ruošia juos. Aš tai rodžiau jau pirmąjame laidos sezone.

4) Burokėlių mišrainė. Ne bet kokia, o su grybais ir džiovintais obuoliais, tikrai labai gera ir skani, vėl iš pirmojo laidos sezonos, čia užrašytas receptas.

5) Dar vienas burokėlių mišrainės receptas. Ši su obuoliais, kriaušėm ir avinžirniais. 

6) Gal jau metas silkei?? Cha, tikrai taip. Mano žurnale buvo šis receptas, ten dar yra gerų silkės receptų, bet šiuo dalinuosiu su jumis čia, bloge. Šita silkė yra gudriai persimainiusi silkė pataluose. Visi taip mėgiami ingredientai: ir bulvės, ir silkės, ir burokėliai ir dar žolelių majonezas…hmmmm! Ir gražiai atrodo…Užrašytas receptas laukia jūsų čia.

7) Šią silkę su moliūgais ir padažu „Daržo choras” gruodžio mėnesį gaminau keturis kartus, gal penkis? Bet dar gaminsiu ir trečiadienį. Šiųmetinis atradimas. 

8) Dar truputis silkės…. Šį kartą – marinuota. Man net silpna, kaip noriu tokios dabar.

9) O štai dar viena silkė, kuri šeimoje tapo favoritė, nors atvykėlė iš tolimų kraštų. Tiksliau nei ji pati atvykėlis, o paruošimo būdas – kinilaw metodas, – marinuota su laimo sultimis ir čili, ir kalendra. Mūsų šeimai patinka jau ne vienerius metus..čia užrašytas receptas.

10) Žuvis. Žinote, mano angliškoji šeimos pusė truputį iš aukšto ignoruoja silkę, tai aš turiu galvoti ir apie kitas žuvis. Tai žuvis, kuri tinka visiems – ir Tomui, ir vaikams, yra sūdyta lašiša. Gravadlax.

11) Aš pati labai mėgstu Escabeče. Tai kepta ir marinuota žuvis. Galite taip ir karpį pasiruošti. O receptas yra su skumbre..

12) Ir pabaigai, valgykime daugiau  daržovių: salotos su grikiais ir keptomis morkomis. Prašau. 

Žinoma, per Kūčias reikia visko paragauti  po truputį, kad save užprogramuotume kitų metų sėkmei ir derlingumui pasiekti. Paskutinis patiekalas – aguonpienis, kuris perkelia į sapnų šalį susitikti su protėviais.