Sveiki atvykę į naujus metus, nieko naujo, viskas taip pat, bus šiokių tokių naujienų pas visus, manau, bet tai negi dabar čia pradėsi vardyti ir girtis? Pradedu su Barbora, nes ji jau kabo ant mano virtuvės sienos, o dar prieš metus kalendorius buvo tik mintis, atėjus kai neradau tokio kalendoriaus, kokio norėjau. Noriu pasakyti, kad Barbora ir kalendorius jau reguliuoja mano gyvenimą, tikiuosi, teigiamai reguliuos ir jūsų, bei dar pridedu trigrašio – per metus niekas nežino, kaip gali tas gyvenimas pasikeisti, o dabar, daug įdomiau apie kasdienybę pakalbėti. Aš niekaip nesuprantu, kaip žmonės taip nesustoja pirkti ir eiti į prekybcentrius. Ir nors protingiausia, geriausia ir gražiausia asmeninių finansų ekspertė Lietuvoje Odeta Bložienė įspėjo būti atidiems, ir per daug neišlaidauti, bet va, štai vargšai anglai negalėjo paskaityti jos įžvalgų, todėl nesustojančiom virtinėm plaukė į prekybos centrus. Aš, aišku, iš paskos, be tikrai ne iš noro išleisti ir prisipirkti, o iš būtinybės (ha ha ha ha, meluok, melage, nosis auga). Kitaip tariant, man reikėjo labai svarbių dalykų: kaip mokyklinukei – sąsiuvinių, nes niekur neradau gražių ir man patinkančių užrašų knygučių ir sąsiuvinių ir palikau viską paskutinei minutei, tai važiavau į prekybcentrį, tą, kur labai didelis ir visai netoli… Sodoma ir gomora, žmonės, tai gal susiveržkit diržus vieną dieną???? Ar čia taip taupymas vyksta?? Prisipirksiu dabar už pusę kainos beleko, paskui visus metus nepirksiu??? Matyt, ir buvo atliekama tokia akcija – patekti, tai dar lengvai patekom, nes atvykom, visai netyčia, kaip tik tada, kai atsidarė viskas… Aš prisipirkau brangių sąsiuvinių (niekaip nesuprantu, kodėl jie tokie brangūs?????) ir tada dar norėjome vietoj užkąsti, nes yra tokia maloni vietnamietiška vietelė, kurioje duoda sriubos Pho, taip vadinamos (sultinys / vermišeliai (noodles) / daržovės / žolės) bet tai eilės ilgis!! ir dar visi aplinkui su maišais!!! žodžiu, geriau jau sneigą kasti, nei toj eilėj stovėti. Taigi, gazas dugnas – nešdinomės neatsisukdami. Bet tos sriubos noras niekur nedingo, tai išsiviriau pati, kai nori viską gali.  Gal ir ne tokia labai autentiška ir tikrai ne tokia pati, kaip ten, bet iš esmės – manoji sriuba yra visų tų pho ir ramen sriubų sesė… Svarbiausia yra trys dalykai čia: geras sultinys (išsiviriau pati), žolės (kalendra – būtiniausiai, ir priedai – skonio direktoriai: imbieras, česnakas, čili ir laimo sultys). Tada jau šalia įsipaišo vermišeliai – noodles (aš ėmiau paprastus fine egg noodles, kvietiniai su kiaušiniais). Bet galima ir platesnius, ir siauresnius, ir ryžių, ir grikių. Išssiverdam sultinį, vištą, kurią virėm, susmulkinam gabaliukais, sultinį nukošiam, pasiliekam. Pilam į puodą, pagardinam, sudedam vištą, daržoves, vermišelius ir pabaigoje užbaigiam kalendra. O dabar truputį nuodugniau.
Oi, po visų silkių, kūčiukų, karpių, medaus tortų, kalakutų ir tonos šokolado – tikra atgaiva yra šita sriuba, naujas spartus ir aštrus žingsnis į naujus metus.