Vasara – tai ne tik uogų, šviežių daržovių, bet ir visokių limonadų, gaivinančių gėrimų ir vandens sezonas. Mano naujajame vasaros žurnale yra net kelios idėjos, kaip pralinksminti vandenį ne tik uogomis, bet ir daržovėmis, ir taip maloniai atsigaivinti. Dar ir stalą gražiu gėrimu papuošite. O čia šiandien apie savo pralinksmintą gėrimą rašo tinklaraštininkė, ir keliautoja, ir kaip gyventi sveikiau besidominti Ieva – ji jau anksčiau žurnalui ir blogui rašė apie daiginimą. Šiandien Ieva papasakos apie kombučia – kas tas? Tai dabar jau Ievos eilė pasakot…

Visi turbūt prisimenat, kaip anais laikais (90‘taisiais) ant dažnos palangės galėjai pamatyti trilitrinį stiklainį su rudu skysčiu ir dar kažkokiais neaiškiais (nevisai patraukliais) dalykais, plūduriuojančiais viduje. Daug mamų, močiučių ir tetų tada augino vadinamąjį Tibeto grybą ir  naudojo kaip gėrimą nuo visų negalavimų.

Turiu prisipažinti, kad dėl viso to reikalo vaizdo ir kvapo tada aš susilaikiau nuo ragavimo. Tačiau nesenai, iš visų kampų, visų pažįstamų man pradėjo ta kombučia „lįsti“ (kas ta kombučia – tuoj papasakosiu). Tas bandė, tam labai patiko, anas geria – labai gerai jaučiasi, labai skanu ir pan.. Na, ką galvoju, reik ir man pabandyti. Tuo labiau, kad viską pasidarai pats, praktiškai nemokamai gaunasi. Pasistudijavau informaciją, gavau vertingų patarimų iš rimtų kombučios fanų ir pabandžiau.

Pirmą kartą paragavusi, prisipažinsiu, net sucypiau, tikrąja to žodžio prasme. Na, neįsivaizduojamo skanumo gėrimas – lyg puikiausias limonadas, sumaišytas su švelnia namine gira. Ogi pasirodo, tos mūsų tetos ir močutės ne taip ten viską darė, pats pagrindinis dalykas kombučioje – antro fermentavimo procesas ir skonio suteikimas. Tai viską pakeičia. Sudėtinga?.. Tikrai ne, tiesiog reiktų apie viską nuo pradžių. Pirmiausia, kas ta kombučia.

Kombučia, – Azijoje žinoma, gaminama ir vertinama jau kelis tūkstančius metų. Jei trumpai – tai fermentuota saldi arbata, kurią fermentuoja gyvas organizmas, angliškai vadinamas scoby‘is – simbiozinė bakterijų ir gerųjų mielių kolonija. Tokios fermentacijos metu paprasta arbata tampa kažkuo stebuklingu.

Latvijoje, Vokietijoje ir Rusijoje buvo atlikta daug mokslinių tyrimų ir ištirta reali kombučios nauda. Štai čia keli kombučiai priskiriami privalumai:

• Kandagi tai fermentuotas maistas, turintis daug probiotikų (gerųjų bakterijų) ir enzimų, padedančių medžiagų įsisavinimui – teigiama, kad kombučia gerina virškinimą. Probiotikai taip pat gali prisidėti kovojant su grybeliais, depresija ir nuotaikų svyravimais.
• Kombučia gali būti geriama norint numesti svorio, vėlgi dėl tų visų virškinimą skatinančių dalykų.
• Ji turtinga gliukoze ir hialurono rūgštimi, todėl labai tinka žmonėms turintiems problemų su sąnariais ir sportininkams (gliukozė – suteikia energijos).
• Turi detoksikuojančų, organizmą valančų savybių.
• Gausi antioksidantų, galinčų stiprinti imunitetą ir suteikti energijos.
• Gerina miegą.
• Turi daug vitaminų B ir C.

Kombučia gali puikiai pakeisti mūsų pamėgtus gazuotus gėrimus, nes po fermentacijos gėrimas tampa šiek tiek putojanču, su burbuliukais. Tik nereiktų ja piktnaudžiauti, – vis dėlto joje yra pakankamai cukraus, nors ir sakoma, kad bakterijos perdirba iki 90 % cukraus. Puslitryje kombučios lieka maždaug 2 g cukraus.

Kaip pasigaminti? 

Pirmiausia – jums reikia gauti to minėtojo scoby‘io „vaikelį“ – t.y. naują savo „mieliuką“ (aš jį taip vadinu), kartu su stikline kombučios gėrimo. Pabandykite paieškoti tarp draugų, aš radau internetu, pasidalino vaikinukas žaliavalgių grupėje. Tada procesas toks:

1. Vakare užplikykite arbatą trijų litrų stiklainyje, jums reikės maždaug 4 pakelių arba 2 šaukštų arbatos, man skaniausia daryti su žalia, balta arbata arba mate. Įberkite nepilną puodelį cukraus, maždaug 200 ml ir išmaišykite. Palikę stovėti per naktį, ryte atvėsusią arbatą nukoškite.
2. Švariomis rankomis įleiskite savo „mieliuką“ į stiklainį (kol prieisite prie gamybos proceso, savo gautąjį „mieliuką“ galite laikyti švariame stiklainyje, kombučios gėrime šaldytuve).
3. Įpilkite puodelį ar du kombučios, kurią gavote iš gero žmogaus kartu su „mieliuku“.
4. Uždenkite švaria medžiagine arba vienkartine servetėle, užspauskite gumyte. Ant stiklainio būtinai priklijuokite datą, kada gaminote kombučią.
5. Pastatykite į tamsią vietą, nejudinkite, taip laikykite 7-12 dienų.
6. Kai stiklainyje pradeda matytis burbuliukai, bei jaučasi silpnas acto kvapas (man dažniausiai užtenka 7 dienų) – išimame savo „mieliuką“, įdedame į švarų stiklainį kartu su šiek tiek kombučios – iš jo galėsime gaminti naują gėrimo „partiją“, o jei norime padaryti pertrauką – stiklainį saugome šaldytuve.
7. Kombučią supilstome į stiklinius butelius antram fementavimui.

Čia ir prasideda svarbiausioji dalis arba tai, kas mūsų gėrimui duoda skonį ir spalvą. Žinoma, kombučią galima gerti jau iš karto. Tačiau tik po antro fermentavimo ir skonio pridėjimo ji tampa tokia tikra KOMBUČIA, su cinkeliu.

Skoniui galime naudoti įvairiausius dalykus, tai gali būti vaisiai, uogos (gabaliukai, jų sultys, tyrelė), gali būti prieskoniai, žolelės ar netgi gėlės. Reikia paeksperimentuoti ir atrasti savo mėgiamiausią variantą. Man skaniausia – su avietėmis arba imbieru. Į vieną litrinį butelį įdedu maždaug 5-6 šaldytas avietes arba piršto galiuko dydžio smulkinto imbiero gabaliuką.

Paliekame kombučią kambario temperatūroje (jei vasara ir labai karšta, galima statyti į šaldytuvą) 2-3 dienoms, kol susifermentuos mūsų uogos ar imbieras, perkošiame ir voila! Skaniausia gerti atšaldytą… Tokia kombučia gali stovėti šaldytuve bent kelias savaites, tačau maniškiame ji ilgai neužsistovi… O štai čia mano – Ievos – tinklaraštis apie sveiką ir laimingą gyvenimą, užeikite, rasite ir daugiau skanių, įdomių dalykų.