Ar pamenate „Sviestas sviestuotas“ skandalą, kai riešutų kremo gamintojai sulaukė valstybės institucijų nemalonės, už žodžio „sviestas“ naudojimą?

Europos Sąjungoje jau kuris laikas draudžiama augalinius maisto produktus vadinti pieno produktų terminais. Ir įvairūs riešutų „pienai“ jau išnyko iš parduotuvių lentynų, tačiau iki šiol gyvi mūsų kasdieninėje kalboje. Kai perku kavą, manęs dažnai klausia, ar noriu su avižų, ar migdolų „pienu”.

Skaitau naujienas, kad dabar draudimų eilė atėjo netikrai „mėsai“. Europos Parlamentas nusprendė uždrausti augalinės kilmės produktus vadinti „mėsa“, „kepsniu“, „šonine“, „jautiena“, „paukštiena“, „kumpiu“ ir panašiai. Tačiau toliau galės egzistuoti tokie produktai kaip vegetariški „mėsainiai“ ir „dešrelės“.

Atrodytų, kaip ir logiška, nes sojos gaminiai tikrai nėra mėsa. Tačiau, tokio sprendimo kritikai tvirtina, kad politikai užsiima smulkmenomis ir biurokratizmu, kai Europoje yra kur kas rimtesnių problemų.

Labai mėgstu gerą ir skaniai pagamintą mėsą, bet kartais patinka išbandyti ir netikrus jos pakaitalus. Prisipažinsiu, visokių esų valgiusi: ir labai skanių, ir labai prastų. Jei neragavote, pabandykite. Tikrai įdomu ir naudinga kartais paeksperimentuoti virtuvėje. Juk nebūtina valgyti mėsą kiekvieną dieną.

Žinoma, nereikia pamiršti, kad netikros „dešrelės“ ir „mėsainiai“ yra perdirbtas produktas. Todėl juos reikia rinktis atsargiai, žiūrėti sudėtį, vengti prastų ar hidrintų aliejų, įvairių dirbtinių priedų.    

Mėsos perdirbėjai, sako, kad augalinių produktų gamintojai naudodami mėsai būdingus produktų pavadinimus klaidina vartotojus. Man labai įdomi jūsų nuomonė. Ar jus klaidina šie pavadinimai. Ar reikia drausti riešutų gėrimus vadinti pienu, o sojos ar grūdų produktus – dešrelėmis ar kepsniais? O gal leisti verslui vadinti savo produktus taip, kaip jiems tik patinka. Gal galite parekomenduoti, kokius augalinius „mėsainius“ ar „dešreles“ verta paragauti.  Prieš Velykas būtų neprošal pasninkauti.