Autorius: Rita

Ar jums yra buvę tokių vakarų, kai sėdite namie (na, čia tikriausiai šaltuoju metų laiku), visi darbai padaryti, vaikai (jei tokių yra) užmigdyti, skanių skaniausia vakarienė suvalgyta, bet vat iki pilnos laimės trūksta gero filmo. Tokio, per kurį nereiktų daug galvoti, bet sužadintų geras mintis, būtų gražus estetiškai, bet ne banalus, kad lengvai žiūrėtųsi – taip lengvai, kaip slysta gomuriu konservuoto persiko skiltelė.

Man yra buvę ir dažnai. Ir sau esu atradusi, kad geriausiai tokio jaukaus naminio gero filmo troškulį numalšina filmai, susiję su maistu. Atrodo savaime suprantama, kad maistas teikia geras emocijas, todėl ir filmai apie maistą, su maistu, dėl maisto būna skanūs. Na taip, šalutinis tokių kulinarinių filmų poveikis – noras lįsti į šaldytuvą.

Man nenugalimas šitoje kategorijoje yra filmas „Šokoladas” (Chocolat, L.Halstrom, 2000). Visą gyvenimą prisiminsiu tą gegužės vakarą, kai legendiniame “Lietuvos” kino teatre pamačiau šitą šedevrą: po jo ir žolė skaniau kvepėjo, ir medžiai garsiau ošė, ir mylėti stipriau norėjosi. O jau ta Juliette Binoche, savo apvaliomis formomis ir viliojančiu žvilgsniu, ir tas Johnny Depp’as, ir tas šokoladas… Na, ką jau čia kalbėti, šedevras, ne kitaip. Bet šitą filmą tikrai visi bus matę ir ne po kartą. Pasirausiau matytų filmų sąraše ir paieškojau dar keleto, kurie galėtų sukelti panašius jausmus ir pradžiuginti paprastą vakarą.

Gal toks filmas bus “Woman on top” (Girdėjau lietuviškai išversta „Topinė moteris”).  Nežinau, ar gali būti kas gražesnio už Penelopę, vaidinančią aistringą brazilę virėją bei kulinarinės laidos vedėją, vilkinčią raudoną suknelę ir pjaustančią čili pipirą azurinio vandens fone. Ir aišku, pavergia šio filmo herojės pagrindinė frazė: „Svarbiausia maistą skanauti su mylimu žmogumi”. Mmmm, labai saldu!

Koks būtų pyragas, jei jį keptumėte savo pirmagimiui? O kokius ingredientus sudėtumėte į pyragą „Pykstu ant vyro”? Panašius ir dar keistesniais pavadinimais pyragus kuria filmo “Padavėja” (Waitress) herojė Jenna. Ji – nelaimingai ištekėjusi besilaukianti moteris, dirbanti padavėja, bet jos tikrasis talentas ir aistra – pyragai. Ir patikėkite, po filmo tikrai užsinori kokio mažo mažo gabalyčio filme kepamo pyragėlio. Man labai patiko, kad šiame filme nesudievinamas nėštumas. Taip pat patiko mintis, kad motinystė suteikia sparnus ir leidžia nuversti kalnus. Karčiai saldus filmas, kaip tas juodojo šokolado ir braškių pyragas.

Mamos maistas skaniausias. Berniukas iš filmo “Skrebutis” (The Toast) manė kitaip, nes mamos paruoštos vakarienės buvo… pašildytas skardinių turinys. Filmas paremtas garsaus britų maisto žurnalisto ir rašytojo Nigel Slater’io autobiografija. Jis pats sako, kad pamilti maistą jam padėjo tai, kad vaikystėje buvo nemylimas. Filmas – nuostabus stilistiškai, nes veiksmas vyksta šešiasdešimtųjų Britanijoje: taigi viskas, net ir maistas, turi tokį sūrų retro prieskonį. Gal kiek liūdnas, bet su laiminga pabaiga ir gardžiais tradiciškais angliškais patiekalais.

Čia rasite profesionalų sudarytą geriausių filmų apie maistą sąrašą.  Bet gal jūs jau turite savo mėgstamiausią kulinarinį filmą? Ar jis sužadintų apetitą paprastą vakarą?