Nutirpus sniegams būtų smagu nuvažiuoti į Kazlų Rūdą, kuri, pasirodo, yra pačių skaniausių Lietuvoje šakočių sostinė.

Po Kalėdų iš smalsumo paklausiau savo skaitytojų, kurie šakočiai Lietuvoje yra geriausi, ir internetas sprogo nuo jūsų komentarų. Taigi lietuviai yra ne tik krepšinio ar Eurovizijos ekspertai. Visi turi nuomonę apie šakočius! Sulaukiau daugiau kaip 2000 žinučių ir net šakočių meistrų siūlymų paskanauti jų gaminių. Gerai, kad man padėjote jūs, nes jei būtų reikėję viską išragauti, būčiau pati pavirtusi į šakotį….

Viską perskaitėm, suskaičiavom ir išanalizavom ir šiandien galiu paskelbti, kurie šakočiai yra lietuvių tautos numylėtiniai ir yra verti papuošti bet kurį šventinį stalą.

Tadam.

Absoliutus čempionas ir daugiausiai jūsų pagyrų sulaukė Dalytės kepyklėlės šakotis. Tai 1967 metais Kazlų Rūdoje pradėtas šeimos verslas. Dabar antra kepykla veikia ir Kaune. Žmonės sako, kad nusipirkę šį šakotį suvalgo viską iki paskutinio trupinio ir į užsienius veža.

Antroje vietoje irgi Kazlų Rūda – kepykla Senamiesčio šakotynas. Tai jūs man dabar pasakykit, kodėl Kazlų Rūdoje visi šakočius taip gerai kepa ir kiek reikia prikepti, kad pusė Lietuvos apie juos žino? Gal miestelio mokyklose moko šio meno? Žodžiu, neabejotina Lietuvos šakočių sostinė. Dabar ant miestelio herbo yra briedžio ragai, o galėtų būti ir šakotisJ  

Trečias – tautinio paveldo Kelmės šakotis, kurį kepa vietiniame kooperatyve. „Skonis, kaip senovėje”, – sutartinai rašė jį gyrę žmonės.

Ketvirtas yra Eglės šakotis iš Kybartų. Jis ypatingas ne tik skoniu, bet ir dėl labai labai ilgų spyglių. Pažiūrėjau nuotraukas – tikrai labai gerai atrodo.

Na o penktoje vietoje – netikėtumas. Grikių miltų sviestinis šakotis, kurį kepa „Lašų duona”.  Jis tinka vengiantiems glitimo ir nepaisant šakočiui neįprastų miltų, pasak mėgėjų, taip pat labai skanus.

Prisipažinsiu nesu ragavusi visų populiariausių Lietuvos šakočių, nes jų kepyklų Lietuvoje labai daug. Naudodamasi tarnybine padėtimi noriu paminėti mano jau seniai pamėgtus naminius Jolantos šakočius iš Vilkaviškio. Su Jolanta susidraugavome, aišku, Kaziuko mugėje. Taip pat pernai per Kalėdas ragautą labai skanų Vievio kepyklos „TaiVeta“ šakotį.   

Žinote, kas yra nuostabu? Kad skaniausi šakočiai gimsta mažų Lietuvos miestų kepyklose. Tai ir yra mūsų tautinio paveldo unikalumas. Jūsų teigiamų balsų ir įdomių istorijų sulaukė ir daugybė kitų mažųjų gamintojų, tačiau į populiariausiųjų penketuką, deja, tilpo tik penkiJ

Kalbant apie šakočius, labai svarbu pabrėžti vieną dalyką – ingredientų tikrumą ir kokybę. Jei perkate šakotį neaiškioje vietoje, nežinote, kas jo gamintojas, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – perskaityti etiketę. Šakotyje neturi būti margarino ar maisto dažiklių. Šakočio grožis ir skonis slypi paprastume: daug sviesto, geri kiaušiniai ir miltai, kantrybė ir tas malonus, lėtas sukimas.

Perskaičiau ne vieną atsiliepimą, kai kažkada buvę skanūs ir Lietuvoje garsėję šakočiai prarado savo gerą vardą ir žmonių pasitikėjimą pradėjus taupyti kokybės sąskaita. Juk šakotis yra ne kasdienis desertas. Tai tradicija, paveldas, šventės ir geriausi prisiminimai iš vestuvių ar ypatingų jubiliejų. Todėl, mano galva, geriau suvalgyti mažiau, bet tikrai gero šakočio.

Ačiū jums visiems – už nuomones, įdomias istorijas ir meilę šiam ypatingam kepiniui. Perskaityti visus komentarus ir išsirinkti pačius geriausius buvo nelengva, bet įdomu. Tai kokie jūsų planai šiems metams? Laikysimės dietų ar valgysime šakočius toliau? Tikriausiai ne vienas pastebėjo, kad paragavus gabalėlio, po to sunku sustot. Kiek daugiausiai šakočio esate suvalgę per vieną kartą?