Puikiausias, nuodėmingiausias, kaloringiausias varškės įprasminimas.
Kaip ir sakiau – dariau mažiau nei viso šaukšto dydžio juos, nes jei didesni, tai tada vidus neiškepa. Aliejų laikiau ant nedidelės ugnies, kad nesviltų spurgos… Kai ištraukiau iš aliejaus, dėjau ant lėkštės, ištiestos virtuviniu popieriumi, kad riebalai nusivarvėtų. Spurgos labai minkštos ir tiesiog puikios buvo, viduj matėsi net tokie langeliai – ir varškės, ir kepimo miltelių išpurentos oro skylės… Nunešiau kaimynams italamss (bo jie mums visada visokias panetones ir torta della nonna tempia). Taigi puikiausias/nuodėmingiausias/kaloringiausias varškės įprasminimas.
-
Miltus persijoti su kepimo milteliais ir druska.
-
Varškę ištrinti su kiaušinio tryniais, kiaušiniu ir cukrumi.
-
Tada įsijoti miltus į varškės masę ir išmaišyti, kaip ir minėjau, – tešla nebus lengvai rankomis apdorojama… Taigi jei yra noras begalinis rankomis formuoti spurgius, tai prašau dėt dar miltų… Arba daryt spurgius su šaukštais dviem, taip, kaip aš dariau. Ir rankos švarios, ir spurgiai/spurgos nepakartojamo minkštumo ir purumo. Šaukštus laikom atsuktus vieną į kitą, pasemiam maždaug pusės šaukšto dydžio tešlos gabalą ir nuo vieno šaukšto ant kito formuojam spurgius. Kokie keturi kartai ir spurgis bus lygiais kraštais, metam/nuleidžiam ramiai į aliejų.
-
Aliejų užkaitinti ant didelės ugnies, bet kai jau užkais ir pradės ten matytis tokios kaip gijos, tada įdėti bulvės skustos mažos pusę ir, jei ji kunkuliuos, tai jau galima ir spurgius mesti ten pat.
Mano cukrus toks, kur su vanilės lazdele guli, tai toks labai kvepiantis, vanilinis, jei tokio nėra, tai manau, vanilinis cukrus arba vanilės ekstrakto)
Pačios nuostabiausios spurgos, visada tik jas kepam. Net mūsų šuo po to kai kartą gavo paragauti jau žino koks tai delikatesas ir dabar net nebandyk bent sekundei nusisukti - bent vieną pavogs net pastebėt nespėsi (vokiečių aviganis, todėl pasiekt jam nesunku) :D
Ačiū, Beata, už šį nuostabų receptą!
Tobulos spurgytes. Labai skanu. Aciu uz gera receptuka.