Supjaustome baklažanus kelių milimetrų griežinėliais, gerai padruskinam (išsiskirs daug vandens, kurį reikia nupilti) ir stojame prie įkaitintos keptuvės gerai valandai, kol juos visus išsikepsim.

Ugnies reikės kaitrios ir svarbiausia, kad keptuvėje nuolat būtų užtektinai aliejaus – jo nereikia tiek, kad baklažanai skęstų, bet jokiu būdu jo neturi sumažėti, nes tada griežinėliai ims svilti. iškeptus griežinėlius prieš išimdama iš keptuvės, dar ilgai laikau virš jos su šakute pakabinusi, kad nubėgtų visas aliejus, ir tik tada dedu į iškeptųjų indą. Kartais paverčiu tą indą virš keptuvės, su šakute prispaudusi jame esančius jau iškeptus baklažanus – taip ir aliejaus susitaupo, ir iškepti baklažanai gerai nusisunkia. O kartais, sudėjusi į keptuvę naują partiją baklažanų, ant vieno jų „sukraunu” bokštelį iš dar 4-5 baklažanų griežinėlių, kuriuos paeiliui „išleidžiu” į aliejų, kaskart išimdama iš keptuvės jau iškepusį griežinėlį. Baklažanai turi gerai iškepti, bet jokiu būdu nesudegti.

Kai iškepėme visus baklažanus, likusiame aliejuje, toje pačioje keptuvėje reikia vos vos paskrudinti porą skiltelių česnako, šiek tiek baziliko ir apie pusę litro gero itališko pomidorų padažo (Passata di pomodoro). Pakaitinti, įpylus šiek tiek vandens leisti padažui, kaip italai sako, – “susitraukti”. Jis turi tirštėti. Įdedame druskos, pusę šaukštelio cukraus – ir padažas paruoštas.

Pusę jo nupilame į atskirą indelį, o likusią pusę toje pačioje keptuvėje apiberiame gerais penkiais (dar penkių reikės pabaigai) kupinais šaukštais džiūvėsėlių mišinio. Šį mišinį pasiruošiame iš anksto: sumaišome džiūvėsius, tarkuotą parmezaną, šiek tiek petražolių ir, kur ne kur įdedame smulkučių gabalėlių česnako. Visa tai galima dar šiek tiek sudrėkinti vandeniu, kad konsistencija gautųsi panaši į drėgną smėlį.

Ir tada jau sluoksniuojame keptus baklažano griežinėlius (pusę viso kiekio). Pradžioje – aplinkui formą ar skardą, tada viduriuką, ir tada dar – kur ne kur, kad visiškai nebesimatytų džiūvėsių, ir dar šiek tiek avansu. Tuomet laikas dėti sluoksnį virtų, pjaustytų kiaušinių (aš paprastai jų išsiverdu 5-6 vnt.), ant jų – gerą saują kubeliais pjaustyto švelnaus skonio fermentinio sūrio (reiktų dairytis sūrio, skoniu panašaus į „Pik-Nik” sūrio lazdeles). Suklojame visus likusius baklažanus. Jei parmigiana’os apačioje sluoksniavome iš pradžių padažą, tada džiūvėsius, tai patiekalo viršuje atvirkščiai – iš pradžių dedame džiūvėsių mišinį (tokį patį kiekį, kaip apačioje) ir tuomet – padažą. Jį pilame į patį vidurį ir užpylę šiek tiek vandens, gražiai išsklaidome į visas puses (vanduo padeda padažui lengviau pasiskirstyti).

Kepame toje pačioje keptuvėje ant silpnos ugnies apie 5-10 min. (baklažanai vis dar yra šilti, tad kepame, kad viskas „susilipdytų”, persipintų ir kad sūris ištirptų). Dedame keptuvės dydžio lėkštę ant viršaus ir apverčiame, kad visas turinys atsidurtų lėkštėje, o tuomet vėl viską gražiai įleidžiame į keptuvę, tik kita puse. Kepame apie 10 minučių. Aš ilgai bijojau atlikti šią akrobatinę procedūrą – pirmus kartus kviesdavau anytą, o dabar viską darau virš kriauklės, nes maža kas. Galima visa tai kepti ir orkaitėje. Tokiu atveju sluoksniuosime baklažanus į torto formą panašiame inde aukštais kraštais. Nors man asmeniškai, patogiau ir greičiau keptuvėje – parmigiana gaunasi daugmacnesne ir sultingesnė.