Anglai vadina ryžių pudingu. Na, čia toks gi visai klasikinis, paprastutis saldus patiekalas.
-
Užvirinti pieną, sudėti prieskonius ir tada dėti ryžius.
-
Nukelti nuo ugnies ir palikti puodą stovėt kol grįšit iš darbo. Žodžiu, keletui valandų, aišku, nebūtina čia jų mirkyti, bet kitaip labai labai ilgai reikės stovėt prie puodo ir maišyt, kol išvirs.
-
Po kelių valandų, kai jau ryžiai pamirko (galima ir per naktį) – virti virti virti virti ant nedidelės ugnelės, pačios mažiausios pasaulyje ir vis maišyti, nes tikslas – kad visi ryžiai beveik pasileistų ir tas niekingas šimtas gramų užpildytų visą litrą pieno…
-
Pabaigoje išimti prieskonius, įdėti cukraus.
-
Pieną užvirti ant viryklės, sudėti cukrų, prieskonius, ryžius.
-
Puodą uždengti ir „pašauti“ į orkaitę vidutinio karštumo (150 C). Palikti ten tą puodą mažiausiai porai valandų. Kai atidengsit puodą po tų dviejų valandų, tai viskas bus suvirę į tirštoką, apskrudusiais kraštais ir su „dangteliu“ masę.
Jei norisi, galima šlakelį grietinėlės įpilti arba pienu praskiesti, jei per tiršta atrodo. Man skaniausia yra karštas šitas pudingėlis. Skanu su visokiausiais vaisiais, kad ir šaldytomis braškėmis… O va, pvz., jei šaltas tas pudingas, tai labai niam niam su grūdėta varške permaišyti. Va, prašau – ir pusryčiai, ir vakarienė, ir į darbą galima neštis, su grūdėta varške valgyti ir vaikams duoti vietoj tų brangių ir konservinių pirktinių. Kainuoja centus, o rezultatas – puikus
Kokio tipo ryžius naudoti? Risotto ar jokio skirtumo?
Man irgi butu labai idomu, ar galima i koki augalini piena pakeisti ? :)