Šiaip labai naudingas ir skanus prieskonių dalykas, ypač jei jūsų mama, močiutė, kaimynas, giminaitis jums užaugino čili pipirų.
Dabar kitas dalykas – jos laikymas. Šiaip labai sunku tokį kiekį sunaudoti iš karto. Ir šiaip, jei taip pagaminta harissa storai apteptume kokį vištos gabalą, tikrai bus per aštru. Tai ją tepant ant vištos, pvz., truputį atskiesti aliejumi ir, pvz., citrinų sultimis (jei nenorite, kad aštrumas bevalgant nuplėštų galvą, naudokite atsargiai), tada harissoje mėsą pamarinuoti galima keletą valandų ar trumpiau ir kepti. Iš džiovintų pipirų, kadangi nedėjau pomidorų pastos, nes neturėjau (skandalas), tai džiovinta išėjo tikrai tiršta ir labai LABAI aštri. Gerų pipirų… Jie ne tik skanūs, bet ir sveiki…
Aštrus marokietiškas padažas Harissa
Šviežių pipirų harissai:
Džiovintų pipirų harissai:
Gaminimas
Šviežių pipirų Harissa:
Su šviežiais pipirais viskas elementaru. Čili kotelius nupjauti, truputį susmulkinti ir viską į virtuvinį kombainą/malūnėlį – sumalti iki pastos/košės.
Džiovintų pipirų Harissa:
Su džiovintais – šiek tiek daugiau veiksmo. Pipirus užpilti stikline karšto vandens, jie plaukios paviršiuj, tai truputį prispausti kuo nors, kad jie panirtų po vandeniu ir vandenyje palaikyti keletą valandų. Tada kotelius nutraukti, išmesti. Ir vėl viską sudėti į malūnėlį, sumalti.
Net neabejoju, kad galima dabar ją sudėti į stiklainiuką ir sau saugiai padėti į šaldytuvą bei naudoti po truputėlį. Arba aš darau tai šitaip – dedu ją į ledukų padėkliuką ir užšaldau, kai sustingsta, iškratau į maišelį ir laikau šaldiklyje, kai reikia, atšildau vieną ar du kvadratėlius – ir patogu, ir galima taip keletą mėnesių saugiai laikyti ją…
Labas Beata, harissa tikrai įspūdingi aštrus pagardas, kuris nustebino vieną mūsų bičiulį indą, kurs tikrai mėgėjas aštriai pavalgyti.. O kuminas Maroke, ko gero pagrindinis prieskonis 😉 O vat dėl šaldymo dėkoju – gera mintis!