Laikas bėga kosminiu greiču, mano Haris jau šypsosi ir kalba. Namuose toliau visi einam gražiai iš proto, pavyzdžiui, pirmiausias dalykas, ką vaikai padaro ryte – tai ateina jo ištraukti iš lovos ir panešioti. O kai pažadinam (arba pats prabunda) vakariniam pavalgymui tarp 22 ir 23 val, nors visos knygos sako nebudinti, Tomas jį kutina, kalbasi ir šypso tą vaiką, kiek tik gali. O jau tos pirmos šypsenos, tai nėra nieko skanesnio gyvenime. Aš apie knygas paraginta buvau parašyti jau labai seniai, gal kai pirmą įrašą iš kūdikių pasaulio sudėjau. Tai reikia kuo greičau man tai padaryti, nes tuoj jau reikės rekomenduot literatūrą apie vaikų auklėjimą, o dabar dar literatūra apie kūdikius, jų rutiną ir mamos pieną…

Jei jau įrašas apie knygas, tai pradėsiu aš nuo reklamos. Taip taip, šis įrašas prasidės nuo reklamos ir baigsis reklama. Noriu pareklamuoti NEREALIĄ laidą tiems, kas mėgsta skaityti, vadinasi ji „Ką man skaityti“, transliuoja LRT radijas. Kiekvieną kartą, kai klausau šios laidos, mano gyvenimas pasidaro geresnis visomis prasmėmis. Na, jis toks kažkoks pilnesnis turiningesnis būna, platesnis ir gilesnis nei tik feisbuko skrolinimas, laikai bei šerai… Aš tai savęs nevadinu didžiule skaitove, skaitau pripuolamai ir daugiausiai utilitarinę literatūrą, tai yra kaip kažką padaryti. Na, dar kokius nors memuarus, tada dar skaitau maisto literatūrą, na va ir viskas… Savaime suprantama, dabar mano literatūra laikinai prasiplėtė, nes kai laukiausi, skaičau, klausiau apie gimdymą, ir t.t.. O kai jau susilaukiau, iš naujo peržiūrėjau savo senąsias knygas, kurias jau buvau skaičusi ir keletą naujų įsigijau. Tai dabar papasakosiu, kurias jų rekomenduoju, skaičau daugiau, bet šįkart papasakosiu apie keturias, nes atsibos jums skaityt..

„Baby Secrets“, autorės Jo Tatum ir Barbara Want. Šią knygą perskaičau, kai auginau Jurgį, tada gyvenome Kensal Green šalia bibliotekos, ją lankydavom su Izabele ir šiaip knygas imdavau visokias, bibliotekos yra jėga. Tai va, kai laukiausi Jurgio (o gal, kai jau susilaukiau), perskaičau šią knygą. Izabelę augindama skaičau Gina Ford ir dar kažkokios tai akušerės knygą ir dar labai daug žurnalų. Tai ši „Baby secrets“, kaip ir dauguma populiarių knygų, pasisako už rutiną ir struktūrą, bet visi tie secrets ir šių autorių (nes jos dvi) propaguojami ir siūlomi metodai yra struktūruoti, bet švelnūs. Aš šią knygą po to daug kam rekomendavau, ir pati laukdamasi Hario ją nusipirkau į savo Kindle, tai kainavo, sakyčau, nemažai, visus devynis svarus. Bet ča ta vadinamoji kūdikių prekė, viskas, kas kūdikiams, yra brangiau, ar pastebėjot???

Gina Ford, „The new Contented Little baby book“. Negaliu nepaminėti šios griežtos tetos, kurią vieni dievina, kiti nekenča. Ji pati vaikų neturi, ir juos rekomenduoja auginti LABAI GRIEŽTAI pagal grafiką. Aš šią knygą perskaičau pirmą kartą, kai laukiausi Izabelės, ir nors daug gerų dalykų iš jos pasiėmiau, niekada nebuvau tokia griežta, tiesiog ne mano natūrai įsispausti į tokius griežtus rėmus. Vis dėlto, iš šios knygos pasiėmiau ir daug gerų dalykų… Pavyzdžiui, pieno nutraukimas elektrine pompa ir kūdikio ankstyvas supažindinimas su mamos pieno valgymu iš buteliuko, duoda galimybę tėčui pasireikšti, o mamai nebūti kūdikio įkaitu. Plačau nesiplėsiu, nes sėdėsim iki ryto.

Aleksandras Žarskus, „Aš iki gimimo“. Negaliu nepaminėti šios knygos, aš ją turiu labai seniai, tiesą sakant, gavau dovanų per vestuves, ir dar rekomendavo viena šeimos draugė. Knyga apie sąmoningumą, apie ryšį su kūdikiu dar iki jam gimstant ir jam gyvenant pilve. Esu skaičus ją per visus savo nėštumus… Apie autorių nieko nežinau ir nesidomėjau, esmė, kad viskas yra svarbu: mintys, nusiteikimas ir kūdikio siela aplink būna dar prieš pastojimą… Aš visus tris kartus žinojau, kad laukiuosi ir be nėštumo testo, jutau ir sapnavau vaikus iš anksto, bet vėlgi, nebesiplėskime, nes kalbėsime dar iki kitos dienos ryto. Knyga verta skaitymo, bet, kaip ir visuomet, reikia ir savo sveiką protą įsijungti ir nepamiršti, kad mama žino geriausiai, kai ji iš tiesų gyvena taikoje su savimi.

Kazimieras Vitkauskas, „Kūdikio žindymas“. Apie šią knygą sužinojau ir nusipirkau tik dabar. Man apie ją papasakojo Guoda, kuri beveik tuo pat metu susilaukė savo kūdikio, ir mes turime tokią online trijų naujų mamų pasikalbėjimų grupę. Tai va, anksčau apie šią knygą nebuvau girdėjus. Ir pati, kai dalyvavau Pieno banko atidaryme, buvau nustebusi, kad Lietuva vis tik, nėra pirmaujanti žindyme nei pasaulyje, nei Europoje. Knyga labai išsami, tikrai rekomenduočau visoms, vėlgi nebūtina viską imti kaip „Tėve mūsų“, bet informacijos tikrai daug ir geros. Šią knygą ypačekomenduoju toms kurios bijo: a) kad nėra pieno arba jis baigsis, arba gal jo neužtenka, b) galvoja, kad bet koks kąsnis, kurį suvalgo, tuoj pat eina į pieną… Mane labiausiai erzinantys klausimai, kurių sulaukiu yra: BEATA, O JŪS VALGOTE VISKĄ?? NEBIJOTE, KAD PŪS PILVĄ? NEEEE nebijau… Tai va, prasiplėsti horizontams ir dar kartą užsitvirtinti, kad breast is best – yra ši knyga.

Tai va, o dabar padarom didelę bangą, labai būsiu dėkinga, jei jūs pasidalinsite savo skaitiniais, kuriuos galėtumėt ir norėtumėt rekomenduoti apie kūdikius…