Tiesą sakant, man Druskininkai yra atradimas. Gerasis atradimas, kurį jau visa Lietuva atrado seniausiai, o aš, kaip kokia užmigusi undinė iš pasakos, tik neseniai. Na, gal ir nesiplaksiu čia labai viešai ir gausiai. Aš dar savo mylimąjį Tom’ą Nicholson’ą ten vežiau kažkada seniai seniai, kai buvo toks laikas, kai Tomas Lietuvoje lankydavosi kaip turistas, o aš kaip pavyzdinga Lietuvos dukra vežiodavau jį po įsimintinas šalies vietas: buvom Palangoj, Kaune, Kėdainiuose ir Druskininkuose. Bet kai Druskininkuose buvom, tai buvo žiema ir mes ėjom į kažkokias purvo vonias. O štai Grūto parkas Tomui taip patiko, kad ir pats jau ten buvęs keletą kartų ir kitiems rekomenduoja (na, supraskime ir jį – sovietmečio nematęs…).

Na o tokios nuoširdesnės pažinties su Druskininkais laiku man tapo ši vasara. Aišku, viskas gal nuo mano ledainės prasidėo, kuriai išrinkome gražiausią Druskininkų vietą ir, va štai, draugė iš užsienio – Vilma manoji atvyko, tai kur gi ją veši? Į Druskininkus! Tai visais šiais atradimais planuoju su jumis pasidalinti…

Ir man, ir mano Vilmai Druskininkai buvo tikra atgaiva ir užsienis. Kaip nenusifotografuoti prie M.K. Čiurlionio paminklo? Privaloma. Tik štai, nuotrauka kažkur pasislėpė, tai dabar negaliu parodyti. Tiesa, dar muziejuje nebuvau, nes šį malonumą palikau ateities vizitams šį.

Užsiėmimai ir procedūros. Rekomendacija viena – nepalikite visko last minute!!! Mes apsiribojom tailandietišku masažu „Grand SPA Lietuva“, ten jį darė dvi smagios tailandietės. Aš tai likau nustebus, nes nesitikėjau, kad masažus daro tikros tailandietės, (tikra tamsuolė, suprantu, aš esu). Ir ką, ir buvo labai puiku. Bet jau faktas, kad Druskininkuose turbūt yra begalė kitų dalykų, kuriuos verta išbandyti, tai aš tikrai labai „už“, jei čia rekomenduotumėt savo mėgstamas procedūras, kokių esate užmatę.

Pramogos vaikams ir suaugusiems. Mes kadangi niekur nesam buvę, tai paėmėm jautį už ragų ir iškart nuėjome į vandens parką. Ir ką jūs sau manote?! Ir suaugę, ir vaikai pašėlom kaip reikalas. Pilna lenkų, jautėmės kaip užsienyje, aš tai labai džiaugiuos, kad tiek tų svečių mūsuose yra. Vilma tai bandė užsimerkti ir kritikavo spalvas beigi interjerą, bet ne sienomis, o nusileidimo takais ir vandeniu pasidžiaugti susirinkome. Tai buvo smagu visiems. Pramoga visai šeimai, tikrai gera, važiuosiu dar.

Kitas vandens parkas ,kurį išbandėme jau kitą dieną, buvo „Grand SPA Lietuva“. Šis mažesnis, bet kaip ir būna, maži daiktai yra truputį jaukesni ir neturi to plačių erdvių vienišumo sindromo. Jaukus ir šiltas tas parkas, leidomės su Vilma ir nuo vaikiškos čiuožyklos. O kas mums?

Dabar maistas. Aš du rytmečius ėjau gerti kavos į vadinamąją bandelinę pagrindinėje gatvėje – vadinosi „Boulangerie“. Aš gėriau tik kavą, bet ir bandelės, ir pyragėliai atrodė gerai. Dabar jau gailiuosi, kad neparagavau bandelių su aguonomis. Nieko, kitą kartą. Kas į Druskininkus atvažiuoja – valgo „Sicilijoje“. Tai toks lietuviškas restoranas, kuriame yra visko – nuo picos iki bulvinių blynų. Nežinau, kokia bitė man įgėlė, bet Tomas su Vilma kaip normalūs žmonės valgė žuvį, o aš kaip tikra lietuvė valgiau bulvinius blynus. Porcija buvo gausi. Iš restorano reikėjo išslinkti, ha ha ha… Gerai  gerai, nebuvo taip – geras maistas, maloni padavėja ir šiaip gera energija.

Maisto ir atmosferos prasme labai geras atradimas buvo „Grand SPA Lietuva“ restoranas aukštai  – 4 vėjai. Iš ten atsiveria panorama, kuriai Druskininkuose nėra lygių, ir šiaip, tokio restorano tikrai nėra Vilniuje, žinote, kodėl? Todėl, kad ten yra atostogų ir savaitgalių atmosfera, žinote, tokių, kai susitinka kompanijos senos ir naujos, kai atvažiuoja neseniai įsimylėję, ar jau seniai kartu gyvenantys, bet iš namų ištrūkę, ar senos draugės (kaip kad mes).

Ir dabar oficialiai pareiškiu, kad geriau paruoštų foie gras nesu valgiusi niekur Lietuvoje! Vilma pritarė, nes ji gi Londone po restoranus vaikšto, tik tuo foie gras ir maitinasi, nes čia jos jau mėgstamas dalykas, tai aikčiojo ir ūkčiojo, ir porcija buvo oho, tikrai dosni. Tiesą sakant, ir elnio išpjovos kepsnys labai su išmanymu (kakavoje, berods, pavoliotas arba šokolade) ir mano kiaulienos vyniotinis su raugintais kopūstais (taip taip taip, aš galvojau: „na, duokite man tuos kopūstus, parodykite, kaip mokate“) ir tie kopūstai buvo geri, ir be jokių ten nereikalingų dalykų, kaip pavyzdžiui, saulėje džiovinti pomidorai. Ir desertai buvo tokie skanūs, kad Vilma griebė iš toli ir susidegino ant žvakės savo kašmyrinį megztuką. Restoraną rekomendavo prieš tai čia buvusios draugės, labai gerai įvertinome. Tai va, net jei draugė iš Londono gyrė, tai ką jau čia ir sakyt. Sugrįšim. O dabar, prašau, pasisakome, ką jūs rekomenduojate Druskininkuose? Rekomenduokime vieni kitiems, būkime viena kitos trip adviser’is… ha ha ha…

Oi, dar pabaigai, gi Druskininkuose Nemunas!!! Ir kaip man visada smagu, kai upė gali įgyvendinti savo prasmę, – ne tik žuvį auginti ir vaizdu džiuginti, bet ir būti žmonių plaukiojama. Tai žinoma, dar ir praplaukėm iki Meilės salos.

Druskininkai – bravo, jūs daug dirbote ir užsidirbote, važiuoja žmonės ne veltui, pas jus yra ką veikti visus metus. Oho, kiek dar visko reikia išbandyt…