Kai vaikystėje mama arba teta virdavo uogienę, visi namai kvepėdavo vasara. Puodas ant viryklės, garai kyla iki lubų, o aš stoviu šalia ir laukiu, kada galėsiu nulaižyti šaukštą. Tos akimirkos man liko širdyje. Ir dabar labai norėčiau nuolat virti uogienes, tik, deja, mano vaikai jas valgo retokai.

Labai gerai atsimenu, kad mama kilogramui uogų dėdavo kilogramą cukraus. Tai buvo auksinė taisyklė. Dabar man tai atrodo siaubingai didelis kiekis. Kai tik atsirado, pradėjau naudoti uogienių cukrų su pektinu. Bet jo dedu dar mažiau nei nurodoma ant pakuotės. Jeigu kilogramui uogų siūloma dėti pusę kilogramo uogienių cukraus, aš dedu maždaug trečdaliu, o į kaulavaisius – net per pusę mažiau. Ir man visada pavyksta, nors būna dvejonių ar uogienė nebus per skysta. Tiesa, ją visada dėl šventos ramybės laikau šaldytuve.

Kam tas cukrus?

Anksčiau į uogienes dėdavo tiek daug cukraus ne tik dėl skonio. Cukrus buvo pagrindinis konservantas. Be šaldytuvų, be šaldiklių, uogienė turėjo išsilaikyti sandėliuke iki kitos vasaros.  Skanu? Taip. Sveika? Ne visai.

Šiuolaikinėje virtuvėje puikiai veikia 3:1 arba net 4:1 uogų ir cukraus santykis, jei naudojame cukrų su pektinu, uogienę verdame trumpiau ir laikome šaldytuve bei planuojame suvalgyti per kelis mėnesius.

Dar geriau cukraus dėti minimaliai arba visai nedėti ir sutrintas uogas užšaldyti mažomis porcijomis. Tuomet išsaugosite daugiau naudingų vitaminų ir kitų medžiagų, kurios virdamos žūsta, o uogienė bus šviežia, tarsi iš ką tik skintų uogų.

Štai dar keli mano patarimai, kaip išvirti skanią, bet sveikesnę uogienę:

🍓Rinkitės prinokusias, saldžias uogas ir vaisius – reikės mažiau cukraus skoniui subalansuoti.

🍓Įdėkite citrinos sulčių ar žievelės – rūgštis pagyvina skonį bei  padeda pektinui sutirštėti be papildomo cukraus.

🍓Rinkitės uogienių cukrų, kuriame yra daugiau pektino arba pirkite pektino mišinius. Jie sutirštins uogienę net su minimaliu cukraus kiekiu.

🍓Daugiausiai natūralaus pektino turi citrusinių vaisių žievė, nesunokę obuoliai, juodieji ir raudonieji serbentai, agrastai, spanguolės ir slyvos, todėl jiems reikia mažiau cukraus.

🍓Trumpinkite uogienės virimo laiką, kad iš uogų išsiskirtų mažiau sulčių. Tai padės išlaikyti gražią uogienės spalvą ir vitaminus.

🍓Gerai sterilizuokite stiklainius.

🍓Į uogienę galima dėti ispaninio šalavijo sėklų, kurios atliks tirštinimo funkciją.

Kuo pakeisti cukrų?

Medus – natūralus, aromatingas, bet keičia uogienės skonį ir yra vis tiek cukrus, tik kitoks. Geriausiai tinka uogienėms, kurios bus suvalgytos greitai.

Eritritolis – beveik be kalorijų, nekeičia cukraus lygio kraujyje, bet šaldytoje uogienėje kartais palieka lengvą „vėsinantį” pojūtį burnoje.

Ksilitolis – panašus į paprastą cukrų skoniu ir tirštinimo savybėmis. Atsargiai – nuodingas naminiams gyvūnams.

Stevija – labai saldi, gali palikti lengvą kartumą, todėl geriausia derinti su kitu saldikliu, o ne naudoti vieną.

Agavų sirupas ar datulių pasta – natūralūs, saldūs, suteikia uogienei šiek tiek kitokį, gilesnį skonį, puikiai tinka tamsesnėms uogienėms.

Koncentruotos vaisių sultys – sutirštintos obuolių ar vynuogių sultys gali atlikti dalį cukraus funkcijos.

Kokios uogienės man skaniausios?

Man labai patinka aviečių uogienė – saldi, kvapni, puikiai tinka ir prie blynų, ir į arbatą peršalus.

Braškių uogienė – vasaros pradžios simbolis.

Juodųjų serbentų uogienė – rūgštoka, bet kupina vitaminų, ryškaus skonio.

Vyšnių uogienė – klasikinis pyragų įdaras.

Slyvų uogienė ar obuolienė – rudens klasika.

Moliūgų uogienė su imbieru ir apelsinu – rudeninė, šilta, kvapni, puikiai tinka net tiems, kurie moliūgų per daug nemėgsta.

Virkime uogienes. Dabar pats metas. O žiemą mėgausimės vasara stiklainyje.