Na ką, mielieji, savaitgaliui siūlau pasigaminti plastilino. O kodėl gi ne? Kam čia vargti su tortais ar kepsniais? Svarbiausia, jei padarysite plastilino ir jei dar netyčia turite mažų vaikų, tai pvz., galėsite šeštadienio laikraščius ramiai paskaityti…

Iš tikrųjų, tai jau seniai galvoju, kad reikia pasidalinti šiuo puikiu plastilino arba angliškai play dough receptu. Jį gavau iš savo draugės Annos, kuri plastilino per savo gyvenimą išvirusi turbūt kamazą visą. Nes kas savaitę ar kas antrą jau kokia pora metų verda jį mūsų vietinei vaikų žaidimų grupei. Šis plastilinas yra tikrai labai puikus ir malonus minkyti, ir vaikams džiaugsmas neišpasakytas. Tik visokių formelių, jogurto indelių ir gal net kokį kočėlą reikia suorganizuoti – puikiausias vaizduotę lavinantis, neplastmasinis žaislas. Žinau žinau, parduotuvėse buvau ir mačiau, kiek pilna visokio ryškaus, gražaus pirktinio plastilino, bet kad mane jis, atvirai pasakius, lengvai nervina, nes kas per nesąmonė sugalvoti milijoną spalvų??? Ir sudėti visas į vieną rinkinį?? Ar tie, kas sugalvojo šitaip daryti, žino, kad po vieno naudojimo visos spalvos susimaišo į stebuklingą rudai žalią spalvą???? Kad ir kiek mėgintum dviejų ar trijų metų vaikui įrodyti, prašyti tų spalvų nemaišyti…

Taigi, namų darbo plastilinas labai geras daiktas. Ir kokia dvidešimt kartų pigesnis nei parduotuvinis. Galite sunaudoti visus senus miltus. Tik viena problemėlė – receptas reikalauja cream of tartar, kurį aš sėkmingai ir naudoju, bet va LT, kiek suprantu, šito gėrio nėra tiek apsčiai, kiek čia, UK. Cream of tartar lietuviškai vadinasi vyno akmuo, o iš tikrųjų tai yra vyno pašalinis produktas, artimiausias turbūt citrinos rūgštelei. Taigi aš, deja, negaliu pasakyti ir patarti, kaip jį pakeisti, mėginau pažiūrėti internete ir užmačiau, kad yra kažkur užveistos diskusijos, kur siūloma cream of tartar keisti citrinos sultimis, rugštimi dvigubu kiekiu. Bet neabejoju, rasite išeitį iš šitos nepatogios vyno akmens situacijos…

Dar reikėtų turėti maistinių dažų, nes be dažų plastilinas atrodys daugiau mažiau nepatrauklus – baltai pilkas… Aliejų naudojame elementarų, bet jei turite kokio nors kvapnaus vonios, tai galite jo įdėti, tada plastilinas kvepės. Dar galima įdėti blizgučių, kad blizgėtų… Reziumuojant: pagaminti lengva, vaikams užsiėmimo – marios… Dar dalykas vienas – išmatavimai recepto yra mano nelabai mėgstamais cups, t. y., amerikonizmu – puodeliais. Tai yra vienintelis dalykas, kuriam virtuvėje aš naudoju tą puodelių matavimo būdą, ir ta proga išsitraukiu tą vadinamą puodelį… Mano puodelis yra 150 ml.

Reikės:
2 puodelių miltų
2 puodelių vandens
1 puodelio druskos (smulkios)
2 valgomų šaukštų aliejaus
2 arbatinių šaukštelių cream of tartar – vyno akmens
Kelių lašų maistinių dažų pasirinktos spalvos

Kaip pagaminti:
1. Viską atmieruojame ir nežiūrėdami ir nesijaudindami, kaip ten viskas sukrenta, sumetame visus ingredientus i puodą.
2. Sumaišome greitai šaukštu, statome ant ugnies ir maišome, kaitiname.
3. Nelabai ilgai reikia laukti, nes maišyti darosi vis sunkiau ir sunkiau, o ta tešla, kuri prie puodo sienelių, ima keistis ir virsta į plastiliną. Taigi svarbu neperdeginti… Ir jau kai viskas atlips nuo sienų ir sušoks į vieną tešlą/plastiliną, nuimame nuo ugnies.
4. Paminkome, ji bus šilta, bet ne karšta, kad nebūtų įmanoma paimti.

Tas plastilinas greitai džiūna, todėl jį laikyti reikia šaldytuve, kai pažaista jau buvo. Ir kai suvargs, išvirti naujo. Bet šiaip tai ilgam užtenka.
Tie, kurie bevaikiai, nepykite, kad aš tokį į vaikus ir mamas orientuotą įrašą mestelėjau. Bet šiaip tai draugų vaikams galite tokio išvirti ir dovanų atnešti… Pigu ir įspūdinga, iš serijos „pasidaryk pats“.

Gražaus savaitgalio.