Aš jau ne kartą sakiau, kad esu užsirašinėjimo manjakė, ir negaliu gyventi be užrašų knygutės. Turiu įvairių formatų ir sunkių, bet man svarbiausia yra ta, kuri eitų su manim per visus metus ir visur. Žinau, sakysite, kad oi, šiais moderniais laikais, kai yra visi tie telefonai ir aplikacijos, ir kalendoriai, kuriuos valdai internetu (turiu ir aš tokį), bet vis tiek man užsirašinėjimo džiaugsmo joks išmanusis neatstos. Todėl taip vadinamą organaizerį privalau turėti.

Praėjusiais metais, kai pasirodė Šeimos kalendorius ir kalbėjomės apie tai, ką reikia su juo daryti ir kaip jį galima būtų keisti bei tobulinti, buvo išreikštas pageidavimas nešiojamam kalendoriui, lietuviškai būtų planuotei. Iš tiesų, tai apie tokią aš taip pat galvojau jau prieš porą metų, bet niekas greitai nesidaro. Ir gerai, man nepatinka, kai greitai. Turi dalykas subręsti, nereikia pulti ir griebti. Iš tiesų, šiais metais dėl naujos knygos ir visų kitų naujienų beveik ir galėjo atsitikti, kad jo nebūtų buvę, bet vis tik  susiėmėm sau už klubų ir padarėm, kaip ir žadėjom.

Ilgai galvojome kaip čia ji turėtų atrodyti.  Penkis kartus keitėm viršelį, aštuonioliką kartų diskutavom kokios nuotraukos: daugiau maisto,  mažiau maisto, vaisiai, daržovės, tortai, pyragaičiai, daugiau ar mažiau spalvingiau ar blankiau, ar daug užrašų rašyti, ar tik porą žodžių, dėl storio dėl pločio  ir dėl visko sukome galvas ir turime naują dalyką, kuris vadinasi MANO KNYGA 2013: darbai, idėjos, svajonės. Man svarbu, kad būtų daug vietos užsirašyti, nes knygutės tik su mažučiu stulpelių man neužtenka, taigi vietos tikrai bus, ir darbam, ir svajonėm, ir idėjom.  Tai pati tikriausia knyga, ir atrodo kaip knyga. Tai bus mano knyga, kurioje ir aš, ir jūs galėsime rašyti savo gyvenimą. Tai bus knyga, nuo kurios pradėsim dieną ir ją pabaigsim. O kad nebūtų tik juodi viršeliai (žinot, kaip būna, tokie visai ne į temą tie viršeliai ir daugiau tik lapai lapai, ir jokio atokvėpio), šita knyga bus pilna spalvų ir ramybės, ir šviežio vėjo, kuris pailsins protą ir atpalaiduos mintis.

Mes tikrai labai stengėmės, kad nuotraukos būtų tokios su poilsiu ir vėjeliu… Kiekvienas mėnuo turi savo nuotaiką ir nuotrauką bei truputį paspalvintus lapus – kai kurie žalsvi, melsvi, gelsvi. Popierius toks, kaip man patinka – matinis ir be jokio vaškinio blizgesio. Viskas tam, kad visos svajonės, kurias surašysite, būtų įgyvendintos, ir visos idėjos pagautos kol nepabėgo, ir visi darbai padaryti ar bent jau pradėti :), ir niekas nepamiršta.

Dabar truputį apie apimtis. Knyga tikrai nesmulki išėjo, nes viršeliai kieti, o metuose dienų tikrai yra daug. Aš netgi pasiūlyčiau šią knygą naudoti ne tik kaip planuotę, idėjų gaudyklę, bet ir kaip dienoraštį – nieko super slapto, bet tiesiog nuotrupos sau. Aš jokių savo užrašų knygučių neišmetu. Kartais įdomu peržvelgti, kas vyko tuo metu, tai pasigendu tokių trumpų ataskaitų kas ir kaip, todėl šiai savo naujai knygai kelsiu truputį aukštesnius reikalavimus ir būtinai užsirašysiu: „Valio! Šiandien išėjau pasivaikščioti.“ arba „Šiandien labai maloniai susitikau pietų su tuo ir tuo“ arba „Šiandien baigiau skaityti tą ir aną knygą ir ji man…“

Dabar truputį buities ir detalių: kadangi šitą dalyką išleidžiame pirmą kartą, tai jo nėra labai daug. Bronė parduotuvėje pradės prekybą jau nuo šiandien, kainuos 32.99 Lt (be cento 33), kaip čia taip išėjo, kad beveik tiek, kiek man yra metų… Malonus sutapimas. Knyga – planuotė, užrašų knygutė. Norėčiau, kad dirbtų su jumis, ir jums, ir ne tik dirbtų, bet ir palaikytų bei jūsų gyvenimą fiksuotų. Žinau, ji nėra maža, formatas kaip geros knygos, bet man, pripratusiai nešiotis nemažai dalykų, tai yra svarbiausias reikalas, kurį turiu turėt su savimi…