Kaip nuobodu… Tikrai, esu nuobodžiausia moteris Lietuvoje, siaubas, net aukštakulniai verkia spintoje…O iš tiesų, tai nėra geresnio laiko nei dabar. Kaip ten Mikė Pūkuotukas yra paklausęs Knysliuko, kokia šiandien diena? Ir anas atsakė, kad šiandiena – oooo, mano mėgstamiausia diena.

Koks malonumas ryte atsikėlus išleisti vaikus į mokyklą, ir valio valio! Mano prieš tai buvęs etatas, kurį tikrai pavyzdingai vykdžiau – „mama taxi“ – buvo mano mėgstamiausias darbas. Ypač, kai išvažiuodavom, kai dar tamsu, ir riedėdavom truputį mišku, ir miškas toks visas paslaptingas… Arba važiuoji ir matai, kaip kyla saulė… Hmmm… Nors ir mėgstamas darbas buvo tas rytinis vežiojimas, bet vis tiek, koks malonumas, kai į jį nereikia eiti. Ir tik susirenku rytinius bučkius. Tik negalvokite, kad aš būtinai dabar visada keliuosi septintą ryto… Oi, ne ne ne, kartais mes gauname rytinius bučkius iš kitų šeimos narių ir toliau sėkmingai miegam iki poniškos devintos ryto. Kur girdėta…

Vakar mane aplankė draugė  su savo dukra, kuriai penki mėnesiai. Draugė, kol susilaukė dukters, buvo labai užimta ir daug dirbanti teisininkė Londono cityje… Tai dabar jos, aišku, visi klausia, ar tu išsimiegi? Na žinote, tas klausimas su gailesčiu akyse ir rūpesčio raukšle kaktoje, kuri nevalingai atsiranda pas visus, kurie klausia: ar tu išsimiegi? Ar pamiegot tau duoda??? Su paploninta intonacija dar neretai tas klausimas yra iškeliamas. Tai mano draugė sako: o viešpatie švenčiausias, aš gyvenime tiek nemiegojau kiek dabar! Tai va, kūdikis karjeros moterims yra puiki galimybė išsimiegoti! Na gerai, dabar gal ir nevisai būtinai tai tiesa, nes būna visokių atvejų ir visokiausio nusiteikimo kūdikių, kurie mėgsta ir mažiau to miego, ale vis tiek, tikrai kūdikiai miega GEROKAI DAUGIAU NEI suaugusieji. Todėl, jei seksi jų ritmu ir atsiduosi tik maitinimui ir nebandysi padaryti dar šalia kitų darbų, tai jau pamiegoti tikrai bus galimybių. Aš turiu savo fitbitą, tai jis man visada parodo, kiek miegojau ir kada keltis teko, ir skubėt atsakyti į svarbiausią savo vaiko poreikį – būti pasimaitinusiam. Tai savaitgaliais ir po dešimt valandų pavarau…O miege! Tu esi taika. Apie tai esu rašiusi ne kartą, esu miego gerbėja. 

Aha, čia toks nukrypimas, toliau pasakoju apie nuostabią savo kaip namų šeimininkės kasdienybę… Taigi, rytiniai visokie kuti muti, tada lengva sanitarinė valanda per vaikų kambarius ir kitas kertes. Vaikai paslaugiai palieka užtrauktas užuolaidas ir įjungtas šviesas savo kambariuose, tada jie dar sugeba kaip gyvatės išsinerti iš savo pižamų ir išmėtyti tuos rūbus visur, pavyzdžiui, po dušo vonioj. Tai eini, renki – grybauji. Nežinau, kiek esu laidžiusi gerklę ir mokius ramiu balsu, bet tas išsinėrimas ir pametimas ten, kur stoviu, vis tiek galioja visur… Gal jūsų vaikai geriau pasiduoda auklėjimui, mano – niekaip. Tai va, surenku su malonumu, žinokite, nepatikėsite. Tada reidas link skalbimo mašinos, na, toks pasitenkinimas apima, kai rūbai išskalbti ir nepūpso kalnai, ir negrūdama viskas skalbti tik tada, kai jau kritinė situacija – nėra ką apsirengti. O šiaip tai nevaidinsiu didvyrės, nes man su skalbiniais susitvarkyti padeda mūsų nuostabioji Nijolė, kuri ateina išlyginti visus tuos marškinėlius ir patalynes. Ypač pagalba buvo didelė, kai dar nebuvo kūdikio ir aš nebuvau sau prisitaikius režimo „vienuolė ir kūdikis“. Tai va, o dabar taikau. Ir mėgaujuos, esu namų šeimininkė, bet aišku, dar spėju ir draugių pasikviesti ir truputį išeiti pasivaikščioti, ir receptų naujų pagalvoti žurnalui, ir naujų dalykų pamėginti.

Net ir duonos išsikepiau praėjusį penktadienį, spėju ir feisbuke parašyti, ir naują varškės apkepo receptą sugalvoti, ir dar ką nors padaryti. Ir dar, žinote ką padariau praėjusią savaitę???? Buvau Kino pavasaryje! Taip taip, Kino pavasaryje apsilankiau neišeidama iš namų. Tikrai įmanoma – atsisėdi ant sofos, kūdikis ant krūties ir žiūri sau naujus gerus Kino pavasario filmus. Tai pažiūrėjau „Šokėją“, šia savaitę kažką dar pažiūrėsiu.

Bet vienas dalykas yra aiškus: viską reikia daryti ir planuoti tiesiog kariniu tikslumu. Turiu minutę, kai baby H miega, ir varau kaip kulka, daryt, ką man reikia daryt.

Gaunu ir pakvietimų tai ten, tai šen nueiti, tą ar aną padaryti. Daviau vieną interviu žurnalui „Žmonės“ (pasirodys rytoj turbūt), gavau keletą kvietimų prisidėti prie studentų diplominių darbų rašymų, tada pakvietimų į reginius, ir prisidėt prie vienos ar kitos iniciatyvos. Labai atsiprašau, bet aš dabar kitam režime ir noriu leisti pailsėti ir sau, ir visiems nuo savęs. O blogą rašau, nes žinau, kad nors kokie du žmonės vis tiek smagiai paskaitys, o labiausiai džiaugsiuos pati kažkada skaitydama. Tai va. Aš jums sakau: geriausi dalykai NAMIE.