Kadangi rytais klausau LRT, tai viską žinau, tik jei būna kokios blogos naujienos, tada vaikai išjungia. Va, šiandien buvo apžvalga kažkokio liūdno dalyko apie vieną šeimą, tai Jurgis paėmė ir išjungė, sakė: „liūdnos žinios – neklausom“. Va, bet šiaip tai nejunginėja ir galiu klausyti kiek noriu. Šiandien ryte buvo labai įdomus reportažas apie blogerius, tai pagalvojau, juk aš irgi blogerė, vadinasi šiandien ir mano diena. Ta proga sėdau ir rašau trumpus karolius.

Taigi, šiandienos rytas. 6.45 val. Visų prabudimas, Baby H pusryčiai. Tada aš geriu arbatą ir darau Jurgiui supakuotus pietukus, nes šiandien tokia va diena… Beje, supratau, kad aš dabar su savo vasariniu chalatu vaikštau, ne su žieminiu, tai vasarinį turiu jau vienuolika metų, nusipirkau prieš gimstant Izabelei, vis dar kaip naujas… Tada aš pagaminau pieno, nes vakare turiu planų, ir vakarienę mūsų Hariui duos tėtis, nes mama eina pabūt su savo nuostabiomis Beatos Virtuvės moterimis. Tai o kaip atsirado „Beatos virtuvė“? Išaugo išsirutuliojo iš mano blogo, kuriam, jau tuoj bus 10 metų… Na tiesiog negaliu patikėti, tai yra neįsivaizduojama. Kažką ta proga turėsiu organizuoti, gal kokį festivalį??? Na, pagalvosiu.

Kai pradėjau jį rašyti, labai drovėjausi. Tiesiog siaubingai, nes man atrodė, kad rašyti blogą yra puikavimosi savimi viršūnė. Dabar taip nemanau, blogas yra saviraiška ir dovana (pirmiausia – sau), nes tai mano gyvenimo dienoraštis.

Buvo laikas, kai visai nebeturėjau įkvėpimo rašyti, nebeturėjau apie ką, ir šiaip, mano veikla išsiplėtė, tai dabar yra ir receptai iš žurnalo, ir laidų įrašai, bet vis tiek, rašinėjimai apie maistą ir gyvenimą yra mano mėgstamas dalykas, kurį darau dėl savęs ir dėl jūsų, kurie skaito…

Jei ne mano blogas, nebūčiau, turbūt, sulaukusi pasiūlymo parašyti savo pirmąją knygą. Tą tinklaraštį ir kūriau tam, kad galėčiau save išbandyti – ar patiks man maisto rašytojos darbas, ar sugebėsiu, ir ar kam nors to blogo reikės? Pasirodo, kai darai, kas smagu ir gera pačiai, tai visada pavyksta. Na, ir aišku, man tikrai pasisekė, nes aš buvau reikiamu metu reikiamoje vietoje. Ir žinoma, mano pirmoji knyga tokia populiari tapo ir sėkmės užtaisą gavo iš to paties blogo skaitytojų, kurie yra mano geriausia palaikymo komanda. Tai va, ačiū jums.

Ir pagalvojau, visada dovanoju dovanas feisbuke, bet šiandien, blogerių dienos proga dovaną dovanosiu savo tinklaraščio skaitytojams. Dovanoju visas savo knygas (po vieną, žinoma), o jų yra septynios (net pati negaliu patikėti, jei su angliška versija, tai ir visos aštuonios)…

Tai va, dovanoju 7 knygas… Kam kokios reikia? Kas kokios dar neturite? O mainais, prašau, pasakykite tik vieną dalyką – ko norėtumėte iš šio mano puslapio? Ko jums trūksta? Ar gal reikia atsinaujinti? Gal kažką patogiau ar kitaip parašyti? Kas erzina ir kas patinka? Kaip dažnai čia ateinate? Žodžiu, brūkštelėkite man porą žodžių, o aš, jei bus daugiau norinčių, tai pirštu – bakst, arba išskaičiuosiu kaip nors, kokius nors burtus padarysiu.

Tai va, aš jus myliu ir esu jums dėkinga, mano skaitytojai!