Šiandien norėjosi kažko tokio labai lietuviško. Galvojau apie varškėčius ar šiaip kažką tokio be mėsos, bet ne dietiškai… Varškės nespėjau nusipirkti. O vidinis balsas liepė pagaminti kažką iš bulvių…. Turiu tokią knygą, kurioje apstu vegetariškų lietuviškų patiekalų receptų. Knyga apie lietuvišką maistą, bet parašyta anglų kalba. Kainavo žvėriškus pinigus…. . Ten ieškojau įkvėpimo ir padariau tokį dalyką, kurį net nežinau, kaip pavadinti. Galima – blynais, pyragėliais, švilpikais ar dar kažkaip…. Man labiausiai patinka pyragėlių pavadinimas… Pyragėliai iš bulvių, su troškintomis morkomis viduje ir džiovintų grybų padažu… Žodžiu, labai naminis, labai lietuviškas maistas…
Štai jums ir tautinė vakarienė….
-
Bulves nuskutam ir išverdam. Daugelyje panašių patiekalų rekomenduojama bulves virti su lupenom. Bet aš verdu jau nuluptas iš anksto, nes nėra nieko baisiau, nei lupti karštas bulves… jei nesi tų bulvių išsiviręs iš vakaro. O kas gi čia jau iš vakaro planuoja, ką rytoj valgys?
-
Kol bulvės verda, darom įdarą. Svogūną smulkiai sukapoti, pakepinti aliejuje arba svieste, tada dėti sutarkuotą morką, ant keptuvės dėti dangtį ir kokias 10 minučių troškinti ant nedidelės ugnies. Pabaigoje įdėti prieskonių lietuviškų populiariųjų: druskos ir pipirų. (Man kažkodėl buvo didelis noras berti kmynų, tačiau susilaikiau, norėjosi labai paprasto skonio, be jokių įmantrybių, kitą kartą pabandysiu su kmynais.)
-
Išvirtas bulves nusunkti ir dar ant ugnies palaikyti, kad vanduo išsigaruotų. Tada sutrinti kaip bulvių košę. Kai truputį praauš, mušti kiaušinius, dėti miltus, krakmolą ir saikingai išmaišyti. Nemakaluoti kaip netekus proto ir jokiu būdu nebandyt maišyt elektriniu mikseriu. (Kodėl? Todėl, kad krakmolas, esantis bulvėse, išeina iš proto ir padaro gličią terliūzę iš normalių bulvių, jei per daug maišysit.)
-
Sunkiausia dalis – suformuoti pyragėlius. Tešla labai lipni ir nepaklusni, bet įmanoma. Rankas galite įmerkti į miltus prieš imantis šito darbo. Man pavyko ir be miltų… Aš tuos pyragėlius arba blynus formavau cepelino principu. Sauja bulvių į delną, viduryje duobutė, į duobutę – morkos ir tada suspausti, „uždaryti“, suploti ir ant sviestu lengvai pateptos skardos. Net neabejoju, kad galima buvo viską kepti ant keptuvės. Bet man asmeniškai nelabai patinka šitas būdas, nes tuomet kepinys prisigeria, nori ar nenori, taukų, kuriuose jis yra apkepamas. Aš kepiau karštoje orkaitėje. 210-220 C. Po 15-20 minučių apversti ir dar pašauti orkaitėn.
-
Padažas. Svogūnus pakepinti ant riebalų. Grybus pamerkti į karštą vandenį. Kai suminkštės, supjaustyti smulkiai ir dėti į svogūnus, kartu dėti šoninę, jei naudojate. Jokiu būdu neišpilti vandens, kuriame mirko grybai. Taigi ir grybus mirkykite užpildami maždaug pusę stiklinės karšto vandens. Šaukštą miltų išmaišykite su šaukštu grybų mirkalo. Visa tai dėkite į keptuvę ir paskui dar užpilkite grybų vandens. Padažą balinti grietine. Kiekis priklauso nuo kiekvieno norų…
Reikia rankas vos vos sušlapinti vandeniu :) tada nelips. Ir tai daryti po kiekvieno blyno-nusiplauti švariu vandeniu ir lipdyti.
Aš visą šitą reikalą jau daug metų darau. Tik nekepu atskirų blynelių, bet ant stalo patiesiu dvigubą drėgną marlę ir iškočioju su kočėlu 1-1,5 storio stačiakampį, ant jo tolygiai paskirstau įdarą ir suvynioju kaip vyniotinį. Galus ir šoną gerai užspausti. Kepu apie 1 val.orkaitėje. (Kad būtų patogiau suvynioti, po truputi keliam su visa marle tešlą ir vyniojam). Ir greita, ir prie rankų niekas nelimpa :)