Pratęsiant prieš tai pradėtą jūros temą, pristatyti norėčiau labai paprastą ir prabangų patiekalą. Kai gyveni prie jūros ir šalia turgaus, tai ten nulėkti ir parsinešti maišą krevečių yra panašiai kaip mums, mirtingiesiems, į turgų ankstyvų braškių nulėkti. Nepagalvokite, aš tikrai neperku krevečių kas dieną. Tiesą sakant, tik labai ypatingomis progomis arba kai būnu ten, kur jų apstu – tai yra, kaip pas tuos draugus, kur prie senio ir jūros gyvena… Krevetės yra brangus dalykas, ir tikrai beveik išmislas, be kurio mes tikrai gražiai galime apsieiti. Juolab, kad besaikis jų vartojimas nėra labai geras dalykas gamtai, nes jų poreikis didelis, jų mažėja, jų fermos kenkia gamtai ir t. t. Noriu pasakyti, kad dalykas valgomas ne kiekvieną dieną, ir kai jau valgai, tai turi labai savimi džiaugtis ir daryti tai du kartus per metus… Dar vienas dalykas, kuris stabdo bent jau mano vartojimą, tai yra kaina, nes, kaip žinia, dalykas nepigus… Be to, neaptinkamas taip paprastai, kaip kokia vištienos šlaunelė…