Spanguolių padažas nėra labai tradicinis lietuviškas dalykas, bet angliškas, tai tikrai. Nuo tada, kai pradėjau čia švęsti Kalėdas, visada verdu pati. Parduotuvėje pirktas tikrai niekada neprilygsta pačių pagamintam. Šis spanguolių padažas–uogienė puikiai tiks ir prie karšto kepto šventinio paukščio, ir prie šaltų mėsos vyniotinių. Jame susidraugauja obuoliai dėl masės, spanguolės šaldytos arba šviežios ir dar džiovintos dėl saldumo, puikaus aromato suteikia brendis ir imbieras.
Obuolius nuskutam ir supjaustom į puodą.
Ten pat dedam šaldytas ir džiovintas spanguoles, užpilame citrinų sultimis, brendžiu ir įmetame imbiero gabalėlius (nepjaustytus, reikia tik aromato nežymaus, paskui išimsime) ir, jei norisi, truputėlį (vos vos) cinamono malto bei porą šaukštų cukraus.
Leidžiam viskam gerai paburbuliuoti, sutirštėti, alkoholiui išgaruoti (maždaug 20 minučių) ir padažas paruoštas.
Kiek ilgai galima spanguolių padažą laikyti? Ar galima, pvz. išvirti vasarą ir laikyti žiemai?
Vilija, jei uždarysite į sterilizuotus stiklainiukus ir laikysite kur rūselyje, turėtų žiemos sulaukti.
Dieviškas. Nesitikėjau tokio tobulo skonio! O dėl brendžio - pati esu maitinanti, tai tikrai nesibaiminkit, jo ten nė kvapo neliko, brendis tiesiog suteikė tokį gerą brandų skonį padažui. Darysiu dar ir dar! Ačiū, Beata!