Tai ne kas kitas, kaip lėtai ištroškinti ir vėliau pasaldinti bei parūgštinti svogūnai. Jie puikiausiai tinka prie sūrio ar šaltos mėsos. Svogūnai – pigus ingredientas, brangiausias dalykas čia yra jūsų laikas, kurį turėsite skirti ir, žinoma, ašaros, kurias liesite pjaustydami svogūnus. Tiesa, jie susitroškina taip, kad sumažėja tūris keletą kartų. Taigi, jei norite paruošti daugiau, ieškokite didelio katilo ir padauginkite ingredientus keletą kartų. Iš šito kiekio išeis tik nedideli du indeliai (maždaug 350 ml). Taip pat aš renkuosi „Dansukker” drėgną rudą Farino cukrų, kuris suteikia tamsios spalvos ir karamelės skonį. Pavyks ir su baltu cukrumi, tik tamsus cukrus daug turtingesnis ir įdomesnis savo skoniu, todėl galbūt verta investuoti į tamsų rudą cukrų.
Svogūnus supjaustom plonais griežinėliais.
Į puodą pilam aliejaus šaukštą ir dedam svogūnus, lėtai, ant nedidelės ugnelės troškinam apie valandą. (Įmetam čiobrelio šakelę ar žiupsnelį džiovintų čiobrelių.) Svarbu, kad neprisviltų. Puodą geriau laikyti uždengtą, kad jie troškintųsi savo sultyse.
Kai svogūnai jau minkšti, visai sukepę ir net parudavę švelniai, dedam cukrų abiejų rūšių, actą ir tuomet jau leidžiam viskam virti atidengtu dangčiu, kad perteklius drėgmės išgaruotu (apie 10 minučių) ir viskas sutirštėtų iki klampios uogienės.
Dar įberiam žiupsnelį druskos skoniui subalansuoti.
Tuomet jau dedame į indelius ir sandariai uždarome.
Jei norite, kad viskas gerai laikytųsi, tai indelius perliekite karštu vandeniu arba pakaitinkite orkaitėje (tie, kurie daro uogienes, tikrai žinos, kaip tai padaryti). Kadangi aš nesitikiu, kad ta uogienė bus laikoma metų metus, indelius tik švariai išplaunu ir perlieju karštu vandeniu.
Na va pabandžiau ir aš:) gavosi superiniai svogūnai:) tik vos vos per rugstu man:)
Nuotraukoje pavaizduota uogiene atrodo labai grazi, vientisa, o pas mane svoguniukai ''neissilyde'', stovi atskirais gabaliukais :( ka dariau ne taip ir ar imanoma isgelbeti dar uogiene? gal per mazai viriau? :)