Na atsiprašau, kas sakė, kad negalima įsimylėti kruopos? Tiksliau, gerbiamas grikis yra net ne grūdas, o žolė. Va taip. Ir, patikėkite, tiems, kurie nėra jos persivalgę, tai yra geriausia kruopa pasaulyje. Man šiuo metu taip yra, todėl grikių dedu kur tik galiu, o galiu daug kur ir niekur negaila. Kaip dabar atsimenu, prieš porą mėnesių įvykusią palaimą – po kalėdinių fiestų ir puotų vakarienei išvirtus grikius su trupučiu pieno. Aš tokia laiminga buvau, kad net nusprendžiau Facebook pasidalinti, ir supratau, kad grikių mėgėjų klube esu ne viena. Kaip visada būna, dideliam mėgėjų sambūriui (o jų, tiesą sakant, Facebook susikaupė beveik tūkstantis) tenka ir vienas kitas nemėgėjas: „oi kaip nemėgstu grikių“, „nėra nieko blogiau“. Tai labai gerai, kad yra tokių, nes tada tikrieji grikių mėgėjai gali dar geriau pajusti grikių džiaugsmą…

Taigi trumpai apie juos: visko turtingi, mus pasiekia paskrudinti, todėl yra parudavę, riešutinio skonio ir kvapo, kuris neprilygsta niekam kitam, tik grikiams. Būna ir žalių grikių. Tiesa, Lietuvoje jų neteko matyti, bet Londone tikrai galima aptikti. Man, užaugusiai ant lietuviškų grikių, tie nepaskrudinti nelabai… Kažkokie minkšti ir ne tokie charakteringi. O prie ko gi lenkiu? Grikiai su burokėliais man labai maloniai poruojasi ne tik salotose, bet ir – dėmesio! – sriuboje. Kas gi sakė, kad visos burokėlių sriubos turi prasidėti burokėliais ir baigtis bulvėmis? Su vienu kitu džiovintu baravyku ir dar visais kitais mano mėgstamais priedais. Patikėkite, grikiai labai įdomiai ir elegantiškai pavaduoja bulves burokėlių sriuboje. Tad jei jūsų naujų metų apsisprendimas yra mažiau bulvių, dainų ar dar ko nors, virkite sriubą su grikiais ir burokėliais, kaip aš padariau ir labai apsidžiaugiau.

Ši sriuba yra lengva ir truputį kitokia nei įprasta burokėlių, bet man grikiai labai puikiai čia pavaduoja bulves. Sriuba, kuri dar galėtų vadintis „Taip pat, bet kitaip“.